Y. Colonnai atliekant bausmę iki gyvos galvos už 1998 metais įvykdytą aukšto rango Korsikos regiono pareigūno Claude'o Erignaco nužudymą kovo 2 dieną jį sumušė kitas kalinys.
Šis incidentas sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir didžiausius po daugelio meto susirėmimus saloje, kur kai kurie tebelaiko Y.Colonną didvyriu kovoje už nepriklausomybę. Žinia apie jo mirtį buvo paskelbta pirmadienio vakarą.
„Dabar turime raginti laikytis ramybės ir pradėti dialogą, – antradienį radijui „Europe 1“ sakė sakė prancūzų vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis. – Bus daroma viskas, kad būtų išsiaiškinta, kas privedė iki tokios nepriimtinos situacijos.“
Vienas garsiausių Prancūzijos kalinių 61 metų Y.Colonna nuo kovo 2 dienos, kai Arlio kalėjime jį užpuolė už teroristinius nusikaltimus įkalintas islamistas, buvo komos būsenos.
„Šeima prašo gerbti jos sielvartą ir nieko nekomentuos“, – naujienų agentūrai AFP pirmadienio vakarą sakė Y.Colonnos advokatas Patrice'as Spinosi. Jis patvirtino, kad jo ginamasis mirė Marselio ligoninėje nuo patirtų traumų.
Siekdama numalšinti vietos gyventojų pasipiktinimą dėl išpuolio kalėjime, Prancūzijos teisėjai kovo 17 dieną atidėjo Y.Colonnai skirtos įkalinimo bausmės vykdymą dėl medicininių priežasčių. Dėl jo užpuolimo pradėtas baudžiamasis tyrimas ir vidinis tyrimas kalėjime.
Likus mėnesiui iki prezidento rinkimų praėjusią savaitę Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas interviu laikraščiui netikėtai paskelbė, kad vyriausybė gali būti pasirengusi pasiūlyti Korsikai „autonomiją“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad šis klausimas neturėtų būti „tabu“, bet pridūrė, kad prieš pradedant diskusiją neramumai turi baigtis.
„Tai yra diskusija, kuri negali vykti kol nėra visiškos ramybės“, – sakė jis praėjusį ketvirtadienį.
Įtampa
Y.Colonna buvo areštuotas 2003-aisiais po penkerius metus trukusios paieškos. Jis galiausiai buvo surastas gyvenantis piemens gyvenimą Korsikos kalnuose.
Jis buvo nuteistas už tai, kad 1998-aisiais gatvėje nušovė tuo metu į teatrą ėjusį Korsikos prefektą C.Erignacą.
Y.Colonna savo kaltę visuomet neigė, buvo pateikęs kelias apeliacijas, o pastaruoju metu per savo žmoną vykdė kampaniją už tai, kad būtų perkeltas atlikti bausmės į Korsiką, arčiau šeimos ir sūnų.
Po riaušių ir pasipiktinimo dėl neužtikrinto saugumo Arlio kalėjime G. Darmaninas praėjusią savaitę apsilankė Korsikoje ir pateikė pasiūlymą dėl politinės autonomijos. Tai, regis, sušvelnino įtampą.
Autonomiją remiančios regiono vykdomosios tarybos pirmininkas Gilles'is Simeoni jo pasiūlymus pavadino „svarbiais žodžiais, atveriančiais perspektyvas“, bet pridūrė, kad juos „dabar reikia išplėsti ir sutvirtinti“.
Korsikos nacionalinio išvadavimo frontas (Fronte di Liberazione Nazionale Corsu, FLNC), dešimtmečius vykdęs kruvinas atakas, bet 2014-aisiais sudėjęs ginklus, anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad galėtų atnaujinti savo kovą, jei Paryžius ir toliau laikytųsi „paniekinamo atsisakymo“ pozicijos.
Daug korsikiečių yra nusivylę tuo, kad prezidento E.Macrono pažadėta reforma dėl salos statuso yra įstrigusi nuo 2018 metų.
Autonomijos šalininkai nori didesnės kontrolės tokiose srityse kaip mokesčių politika, vietos administracijos darbuotojų samdymo politika, vietos kalbos naudojimas, be to, nori apriboti žmonių iš Prancūzijos teritorijos pagrindinės dalies galimybes pirkti turto saloje.
Debatai suintensyvėjo itin opiu momentu, kai Prancūzija rengiasi balandį įvyksiantiems prezidento rinkimams, o E. Macrono oponentai iš dešiniojo sparno įspėja dėl rizikos, kad sala išsprūs iš Paryžiaus kontrolės.
Derybos
Derybos dėl Korsikos autonomijos prasidės balandį ir turėtų būti baigtos iki šių metų pabaigos, sakoma G.Darmanino ir G.Simeoni sutartame memorandume.
G.Attalis antradienį akcentavo vyriausybės „raudonas linijas“ – kad „Korsika liktų Respublikos dalis“, taip pat „faktą, kad niekada nesutiksime su dviem žmonių kategorijomis Respublikoje“.
Y.Colonnos žudikas Franckas Elongas Abe, kuris buvo areštuotas Afganistane ir įkalintas dėl nusikaltimų, susijusių su terorizmu, buvo apkaltintas nužudymu.
Prokurorai sakė, kad jis Y.Colonną užpuolė pasipiktinęs jo „šventvagišku kalbėjimu“ ir, kaip teigiama, šaipymusi iš pranašo Muhammado.
Pasak tyrėjų, F.E.Abe užpuolė Y.Colonną jam treniruojantis kalėjimo sporto salėje – užmovė jam ant galvos maišą ir jį smaugė.
