Dabar kairysis F.Hollande'as, norėdamas laimėti ir gegužės 6 dieną vyksiančiame antrajame ture, turi patraukti kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen šalininkus, rašo žurnalas „Der Spiegel“.
Po žiovulį kėlusios rinkimų kampanijos, pirmieji rezultatai pateikė siurprizų.
Trys siurprizai
Pirmasis siurprizas pats mažiausias. Socialistas F.Hollande'as pralenkė dabartinį centro-dešinės prezidentą N.Sarkozy. Už F.Hollande'ą balsavo 28,6 proc. rinkėjų arba pusantro procento daugiau nei N.Sarkozy, kuris gavo 27,2 proc. balsų. Taigi F.Hollande'as į antrąjį turą žengia turėdamas nemažą persvarą ir, jei tikėtume apklausų duomenimis, turėtų jį laimėti.
Antrasis siurprizas – pats didžiausias ir labiausiai šokiravęs. Dešiniųjų radikalų kandidatė Marine Le Pen, gavusi neįtikėtinai daug balsų (17,9 proc.), užėmė trečią vietą. Jos pasirodymas pranoko visas prognozes, kurios jai žadėjo daug kuklesnius rezultatus, ir ji netgi pagerino savo tėvo Jeano Marie Le Peno rekordą 2002-ųjų rinkimuose, kai jis, gavęs 17 proc. balsų, išėjo į antrąjį turą, priversdamas nemažai prancūzų pašiurpti iš siaubo.
M.Le Pen kartu su kairiuoju populistu (komunistu) Jeanu Lucu Melenchonu gavo daugiau balsų nei bet kuris iš pagrindinių kandidatų. Tai parodo, kokie nusivylę yra prancūzai.
Prancūzus šie rinkimai netgi labai jaudina. Jie yra pikti – dėl politikos, dėl šalies būklės ir dėl dabartinio prezidento N.Sarkozy.
Trečiasis siurprizas – stebinančiai didelis balsuoti atėjusiųjų skaičius. Prie balsadėžių praėjusį sekmadienį atėjo daugiau nei 80 proc. Prancūzijos rinkėjų. Tai antras rezultatas nuo 1981 m. ir tik šiek tiek mažesnis nei rekordinis dalyvavimas praėjusiuose rinkimuose 2007-aisiais. O juk prieš rinkimus analitikai labai daug kalbėjo, kad prancūzai prarado bet kokį susidomėjimą rinkimais. Apklausos netgi rodė, kad nė vienas kandidatas rinkėjų pernelyg nejaudina.
Bet galutiniai rezultatai parodė, kad vis dėlto prancūzus šie rinkimai netgi labai jaudina. Jie yra pikti – dėl politikos, dėl šalies būklės ir dėl dabartinio prezidento N.Sarkozy.
N.Sarkozy referendumas
Šie rinkimai buvo referendumas dėl pasitikėjimo prezidentu N.Sarkozy. Nemažai prancūzų jį kaltina dėl to, kad gyvena prasčiau nei 2007 metais, bei mano, kad jis sumenkino prezidento instituciją.
Kaip ir buvo tikėtasi, prezidento rezultatai pirmajame ture prasti – N.Sarkozy tapo pirmuoju Penktosios Respublikos prezidentu, kuris nebuvo perrinktas antrai kadencijai pirmajame ture. Daugelis prancūzų jam jaučia kone fizinį pasišlykštėjimą.
Tiesa, rinkimų kampanijos metu N.Sarkozy bandė priversti prancūzus pamiršti prastus jo prezidentavimo rezultatus bei, tiesą sakant, net faktą, kad būtent jis pastaruosius penkerius metus valdė šalį. Jo kampanija atrodė padrika, jis nuolat žarstė naujus pažadus, kurie neretai vieni kitiems prieštaravo.
Kuo garsiau N.Sarkozy kalbėjo, tuo mažiau prancūzai jo klausėsi. Ir kuo ilgiau tai tęsėsi, tuo labiau jis pats slinko į dešinę, ėmęs burnoti prieš Halal mėsą, islamistus ir Šengeno sutartį. Jis akivaizdžiai bandė persivilioti rinkėjus iš M.Le Pen Nacionalinio fronto. Bet jam ir tai nepavyko.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen |
M.Le Pen tampa priimtinesne kandidate ne tik beturčiams Prancūzijos sluoksniams, bet ir vis didesnei vidurinės klasės daliai. Jos tirados, nukreiptos prieš užsieniečius ir elitą, yra suprantama šiems žmonėms kalba: ji tarsi rodo, kad žmonių rūpesčiai – smunkanti perkamoji galia ir nedarbas – jai suprantami. Tuo M.Le Pen ryškiai skiriasi nuo N.Sarkozy, kuris nuo pat kadencijos pradžios užsitarnavo „turtingųjų prezidento“ reputaciją. Kai jo žmona Carla Bruni-Sarkozy prieš rinkimus pareiškė, kad jie su vyru yra „kuklūs žmonės“, nemažai rinkėjų turėjo imti prunkšti.
Vis dėlto galima tikėtis, kad N.Sarkozy pasistengs prisivilioti M.Le Pen šalininkus ir dar labiau pasislinks į dešinę. Pirmajame ture dešiniųjų stovykla, kurią sudarė N.Sarkozy, M.Le Pen ir centristas Francois Byrou, surinko daugumą balsų. Tačiau nors dauguma M.Le Pen rinkėjų tikriausiai balsuos už N.Sarkozy, vargu ar ji pati ragins juos taip daryti, todėl nemažai šios politikės gerbėjų gali perbėgti pas F.Hollande'ą. N.Sarkozy gali būti sunku persivilioti ir kitų dešiniųjų rėmėjus – jam jaučiama prancūzų antipatija tokia gili, kad juntama net jo paties stovykloje.
Pats N.Sarkozy savo viltį deda į televizinius debatus su F.Hollande'u – tokie susirėmimai akis į akį yra prezidento stiprioji vieta. Kalbama, kad jis yra sakęs, jog privers F.Hollande'ą „susprogti“.
Tikroji problema – ar stiprus M.Le Pen pasirodymas neprivers susprogti Prancūzijos dešiniosios stovyklos. Jei N.Sarkozy pralaimės rinkimus, jo partijai – Sąjungai už liaudies judėjimą – gali grėsti rimta krizė. Pagal blogiausią scenarijų, dalis partijos gali atskilti ir sukurti naują ultradešiniųjų jėgą, vadovaujamą M.Le Pen.
„Normalus žmogus“
F.Hollande'o rinkimų kampanija – kukli ar net nuobodoka – pasiteisino. Jis nesileido įtraukiamas į dvikovą su N.Sarkozy. Jis tiesiog keliavo po šalį, bendravo su rinkėjais ir susikūrė rimto, pragmatiško ir užjaučiančio politiko įvaizdį. Jis nusprendė įkūnyti N.Sarkozy priešingybę, save pavadindamas „normaliu žmogumi“. Rinkėjai juo patikėjo.
Vis dėlto F.Hollande'as niekada neprivertė žmonių širdžių greičiau plakti ir tai visada buvo silpnoji jo vieta. Buvo baiminamasi, kad apklausos nepasiteisins, nes žmonės paprasčiausiai patingės eiti prie balsadėžių ir atiduoti balsus už tokį nuobodų kandidatą.
Tačiau socialistas F.Hollande'as įrodė, kad tokie būgštavimai be pagrindo. Jis įveikė kairiųjų baimę pralaimėti, kuri juos kamavo nuo 2002-ųjų, kai jų kandidatas Lionelis Jospinas nepateko į antrąjį turą, ir 2007-ųjų, kai Segolene Royal pralaimėjo N.Sarkozy, nors apklausos jai pranašavo pergalę.
Vis dėlto antrasis turas tikriausiai bus laimėtas daug mažesniu skirtumu nei prognozuojama. Kad persvarą paverstų pergale, F.Hollande'ui reikalingi neturtingi M.Le Pen rėmėjai. S.Royal jau buvo sakiusi, kad juos reikia „suprasti“. Tad F.Hollande'as pastaruoju metu dažnai lankėsi pramoninio nuosmukio paliestuose rajonuose, kur didelis nedarbas, o žmonės praradę viltį.
Daugelis tokių rinkėjų svyruoja tarp nacionalistės M.Le Pen, komunisto J.L.Melenchono ir socialisto F.Hollande'o. Būtent juos turės įtikinti F.Hollande'as, jei gegužės 6 dieną nori būti išrinktas Prancūzijos prezidentu.
Pirmojo turo rezultatai
1. Francois Hollande'as (Prancūzijos socialistų partija): 28,6 proc.
2. Nicolas Sarkozy (Sąjunga už liaudies judėjimą): 27,2 proc.
3. Marine Le Pen (Nacionalinis frontas): 17,9 proc.
4. Jeanas-Lucas Melenchonas (Kairysis frontas): 11,1 proc.
5. Francois Bayrou (Demokratinis judėjimas): 9,1 proc.
6. Eva Joly (Žalieji): 2,3 proc.
