Didier Lemaire'as šalies žiniasklaidai sakė sulaukęs grasinimų, kai paskelbė atvirą laišką, kuriame teigė, kad valstybė padarė nepakankamai, kad apsaugotų Samuelį Paty – mokytoją, kuriam pernai spalį jaunas džihadistas nupjovė galvą.
D.Lemaire'as dirba filosofijos mokytoju vidurinėje mokykloje netoli Paryžiaus esančiame Trape, kuriame gyvena didelė musulmonų bendruomenė ir kuris tapo šalies vyriausybės pastangų pažaboti islamo radikalizmą simboliu.
Pareigūnai sako, kad šiame mieste yra itin daug salafitų islamo pasekėjų. Pastaraisiais metais maždaug pusšimtis Trapo gyventojų išvyko į Iraką ir Siriją prisijungti prie džihadistų.
„Buvome įspėti apie šio mokytojo išsakytą nerimą dėl grasinimų, kurių jis teigia sulaukęs“, – naujienų agentūrai AFP nurodė netoliese esančio Versalio prokuratūra, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
Vienas šaltinis policijoje atvirtino, kad D.Lemaire'ui buvo skirta policijos apsauga.
„Atsižvelgiant į jo pageidavimus švietimo skyrius, bendradarbiaudamas su policija, užtikrins sąlygas jam toliau vesti pamokas mokykloje“, – išplatintame pranešime nurodė Versalio administracijos švietimo skyrius.
Mokytojas S.Paty buvo brutaliai nužudytas Prancūzijoje galiojant aukšto lygio parengčiai dėl galimų teroristinių išpuolių, paskelbtai po 2015 metų sausio kruvinos atakos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, pradėjusios džihadistų išpuolių bangą, jau nusinešusią per 250 gyvybių.
„Charlie Hebdo“ supykdė daugelį musulmonų visame pasaulyje, kai paskelbė kontroversiškų pranašą Mohammedą vaizduojančių karikatūrų.
S.Paty per pamoką savo mokiniams kaip saviraiškos laisvės pavyzdį taip pat parodė pranašą Muhammadą vaizduojančių karikatūrų. Tai nutiko prasidėjus įtariamų atakos „Charlie Hebdo“ redakcijoje vykdytojų bendrininkų teismui.
S.Paty papiktino kai kurių savo mokinių tėvus, kurie aršiai užsipuolė jį socialiniuose tinkluose, paskatindami 18-metį čečėnų pabėgėlį Abdullakh Anzorovą nužudyti mokytoją.
Po kelių savaičių žurnale „Le Point“ publikuotame straipsnyje D.Lemaire'as rašė tapęs „sektantiškumo, vis labiau užvaldančio žmonių kūnus ir protus, liudininku“.
Jis sakė, kad S.Paty „nebuvo saugomas institucijos, kuri nepažiūrėjo rimtai į grėsmę“.
