Bordo regione, nedidelėje saloje, galima išvysti vaizdą, kurio Prancūzijos laukuose, kaip teigiama, nematė kelios kartos – jokių traktorių, jokių mašinų, tik arklio traukiamas plūgas. Jis į vynuogių augintojų laukus ėmė grįžti prieš dešimt metų, vyndariai ieško būdų, kaip dar pagerinti savo produktą.
Ponas Dominikas paveldėjo ūkį iš tėvo 1985-aisiais. Dar tuomet nutarė prisiminti ir savo protėvių patirtį, jis bene pirmas sugrąžinęs arklį ir plūgą į savo vynuogyną. Sako skirtumas didelis – arklio kanopa gerokai silpniau spaudžia žemę negu traktorius, ji gali lengviau kvėpuoti. Ponui Dominikui svarbiausia – vyno skonis, negu kiti kriterijai, būtini pripažintiems vynams.
„Aš noriu, kad mano vynas turėtų būdą, sielą, savo tapatybę, žmogaus atspaudą, tai, ko negalite pamiršti“, – teigė vyndarys.
Šeimininkas taip pat nutarė tankiau susodinti savo vynuoges, kad kiekvienas augalas subrandintų ne daugiau trijų kekių ir taip išsaugotų savo energiją. Ir dar vieną dalyką pasiskolino iš savo protėvių – ratais susodintą vynuogyną, sunku pasakyti, kokia to nauda, bet atrodo gražiai.
