Dešimt trilijonų dolerių – tokia suma, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nusėdusi mokesčių rojumi vadinamose valstybėse, į kurias suteka 50 proc. pasaulio finansinių srautų, kuriose tarpsta 4000 bankų, du trečdaliai spekuliacinių fondų ir 2 mln. nelegalių bendrovių.
Jungtinių Valstijų iždo nuostoliai mažėjant pajamoms dėl nutekėjimo į mokesčių rojų sudaro 100 mlrd. dolerių, Vokietijos – 20-25 mlrd. eurų, Prancūzijos – 15-20 mlrd. eurų. Todėl TVF vadovas Dominique'as Strausas-Kahnas nusiteikęs griežtai. „Iki šiol tenkintasi lengvosios ginkluotės salvėmis. Aš siūlyčiau naudoti dinamitą“, – pareiškė jis. D.Strauso-Kahno nuomone, reikia baigti nuolaidžiauti plėšikiškoms valstybėms, o Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy pareikalavo daug rūpesčių keliančių kaimynių – Andoros, Monako ir net Liuksemburgo – pasiaiškinimo, nors pastarosios valstybės premjeras Jeanas Claude'as Junckeras vadovauja neformaliam euro erdvės valstybių finansų ministrų klubui.
Veikiausiai ir Jungtinės Amerikos Valstijos, iki šiol mandagiai bendravusios su Bahamų ir Kaimanų Salomis bei kitomis Karibų jūros valstybėlėmis, rengiasi kovai. 2007 metais Barackas Obama, dar būdamas senatoriumi, pritarė įstatymo, numatančio priemones prieš ketinančius apeiti valstybės iždą ir bėgti į mokesčių rojų piliečius bei kompanijas, projektui. Kai jis tapo prezidentu, Amerika tuoj pat stojo į mūšį.
Jungtinių Valstijų iždo nuostoliai mažėjant pajamoms dėl nutekėjimo į mokesčių rojų sudaro 100 mlrd. dolerių, Vokietijos – 20-25 mlrd. eurų, Prancūzijos – 15-20 mlrd. eurų.
Pirmieji pokyčiai
Vasario 18 dieną išsireikalavęs iš Šveicarijos UBS banko sumokėti 780 mln. dolerių baudą Vašingtonas pareikalavo pateikti informaciją apie 52 tūkst. iki šiol anoniminėmis laikytų sąskaitų. Šveicarijos bankų paslapties institucija sukurta prieš beveik 300 metų (1713 m.), o tradicijos dar senesnės – finansinės „juodosios skylės“ egzistavo dar Senovės Graikijoje, kai nuo mokesčių buvo atleisti kai kurie šalies uostai.
Prasidėjus finansų krizei, visų nelaimių kaltininku buvo paskelbtas mokesčių rojus, nes neskaidrumas trukdo įvertinti bankų riziką ir didina nepasitikėjimą.
Mokesčių rojaus pranašumai – ne tik mokesčių lengvatos, bet ir teisinis neskaidrumas. Visi žino, kad Karibų jūros ir Atlanto vendenyno atogrąžų rifų ar mikroskopinės Europos valstybėlės (Monakas, Lichtenšteinas, Andora ar Normandijos salos) garsėja ne tik mokesčių lengvatomis, bet ir reguliavimo mechanizmų trūkumu.
Dar prieš pusmetį Andora iš jos teritorijoje registruotų bendrovių nereikalavo skelbti balanso ir finansinių rezultatų. Bahamų centriniam bankui vadovauja pensinio amžiaus admirolas, nieko nenutuokiantis apie finansus. Salyne veikia 200 finansinių įstaigų ir tiek pat didelės rizikos investicinių fondų – tad yra ko baimintis ar kuo džiaugtis.
Laisvas asmenų ir kapitalo judėjimas – neatimama žmogaus teisė, leidžianti nedidelei grupelei žymių asmenų pabėgti nuo visų mokesčių ir socialinių įsipareigojimų. Todėl Bahamų paplūdimiuose galima sutikti aktorių Seaną Connerį, „Chanel“ bendraturtį Alainą Wertheimerį ir daugumą Bacardi šeimos narių. Bet mokesčių rojuje prieglobstį randa ir daug gerokai prastesnės reputacijos žmonių – kriminaliniai nusikaltėliai ir kontrabandininkai. Kai pastarieji čia perveda savo nešvarius pinigus, informacijos grandinė nutrūksta, sunku stebėti pinigų judėjimą. Abejotinos kilmės lėšas galima vėl įmesti į įprastą bankų apyvartą ir panaikinti pėdsakus, jei kas nors mėgintų nustatyti, iš kur jos atsirado.
Pavyzdžiui, Prancūzijos kovos su nešvarių pinigų plovimu biuro „Tracfin“, pavaldaus Finansų ministerijai, pareigūnai grąžė iš nevilties rankas, mėgindami demaskuoti Rusijos pilietį, norėjusį pirkti daug nekilnojamojo turto tarpininkaujant kelioms Kipro taksi firmoms, žinoma, nevykdančioms jokios veiklos, tačiau turinčioms sąskaitas Vokietijos ir Šveicarijos bankuose.
Vis dėlto nelegalių operacijų nepakanka šioms valstybėms taupyklėms išsilaikyti. Mokesčių rojaus kasose guli 10 trln. dolerių vertės finansiniai aktyvai – tai daug daugiau, nei gali sukaupti nusikaltėliai, juo labiau kad Europoje pradėta kova su nešvarių pinigų plovimu jau ima duoti vaisių. Tik Kipras ir Gibraltaras dar atlaidžiai žiūri į nelegalias transakcijas, kitose Vakarų valstybėse jau sunku nuslėpti bankuose laikomus pinigus.
Finansiniai triukai
Mokesčių rojaus šalininkai turi vieną svarų argumentą: jei mokesčių rojus taip klesti, vadinasi, jis būtinas globalizuotame pasaulyje. Valstybėms nykštukėms – tokioms kaip Kaimanai ar Bermuda – pavyko įsisprausti tarp didžiausių finansinių pasaulio banginių tik todėl, kad jomis susidomėjo tarptautinis finansinis klanas. Didžiausias pasaulio bankas „Citigroup“ turi 427 skyrius neapmokestinamose teritorijose, pavyzdžiui, Sen Kitse ir Nevyje, Makao ir Turkse bei Kaikose. „Bank of America“ turi 311 tokių atstovybių. Bankams nepakanka finansinių triukų, atliekamų prisidengus įgaliotaisiais fondais ar tikslinėmis bendrovėmis. Bankai net pataria naudotis mokesčių rojaus paslaugomis savo klientams, siūlydami įvairius neapmokestinamus produktus ir investicijas į kokosus, net kompleksines paslaugas, kurias galima būtų reklamuoti taip – „nelegali bendrovė pačiam susimontuoti“.
Finansų institucijos, prašančios valstybės pagalbos, kad galėtų išsikapstyti iš bėdų, tuo pat metu nesibodi ją apvaginėti, vengdamos mokėti mokesčius. Todėl didžiosios pasaulio valstybės nusprendė nesitaikstyti su tokia padėtimi ir reikalauja, kad nacionaliniai bankai atskleistų savo klientų lengvatines sąskaitas. Prancūzijos biudžeto, visuomeninių finansų ir visuomeninės tarnybos ministro Eriko Woertho ir Vokietijos finansų ministro Peterio Steinbruecko iniciatyva buvo sušauktas tarptautinis pasitarimas, kuriame nuspręsta pareikalauti iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) realaus mokesčių rojaus šalių sąrašo, nes turimas, E.Woertho nuomone, „juokingas“. Europos direktyvos dėl bankų paslapties projekte numatoma nutraukti mokestines sutartis su valstybėmis, kurios nepripažįsta reikalavimo keistis informacija, apmokestinti dideles pajamas mokesčių rojuje gaunančius piliečius, taip pat įpareigoti bankus pranešti, jei kyla įtarimų dėl sukčiavimo.
Tačiau ir nekaltos apsimetančios Vakarų valstybės neretai pačios mielai naudojasi mokesčių rojaus pranašumais, todėl ES šalių derybos dėl santaupų pajamų apmokestinimo truko net penkerius metus. Dar daugiau gali praeiti laiko, kol 27 valstybės bus priverstos pritarti reikalavimui atskleisti bankų paslaptį, o finansų institucijos ryšis pranešti, kad įtaria mokesčių sukčiavimą.
Monakas
EBPO teigia, kad Monakas, Lichtenšteinas ir Andora nelinkę bendradarbiauti mokesčių srityje. 1963 metais, kai Prancūzijos vyriausybei vadovavo Charles'is de Gaulle'is, Prancūzija su kunigaikštyste pasirašė bendradarbiavimo sutartį, bet Monakas nesutinka dalytis jokia informacija su trečiųjų šalių mokesčių administratoriais. Jis yra labai patrauklus turtingiems svetimšaliams, nes jame nereikia mokėti pajamų ir palikimo mokesčių.
Normandijos salos
Ši Jungtinės Karalystės kolonija, nepriklausanti Europos Sąjungai, turi tik asocijuoto dalyvio statusą. Tai hibridinis statusas, kuriuo naudojasi ir gretimas Gernsis. Normandijos salas labai vertina Europos finansų institucijos dėl itin lanksčių įstatymų. Jų teritorijoje veikia 225 bankai ir 820 investicinių fondų.
Liuksemburgas
Liuksemburgo premjeras J.C.Junckeras nemėgsta, kai jo šalį vadina mokesčių rojumi. Bet šioje didžiojoje kunigaikštystėje mėgstama laikyti pinigus dėl nedidelių dividendų ir kapitalo pelno mokesčių, bankų paslapties saugojimo.
Bermudų salos
Nedidukė britų karūnai priklausanti teritorija laikoma bene labiausiai mėgstamu Karibų jūros mokesčių rojumi. Bermuda – vienas iš pasaulio draudimo ir draudikų draudimo lyderių. Salose įsikūrusios 16 iš 35 didžiausių pasaulio draudimo bendrovių.
Nauru
Nepriklausoma salų valstybė tarp Japonijos ir Naujosios Kaledonijos užtikrina indėlių slaptumą, joje nėra kontrolės ir net mažiausios reglamentacijos. Dar neseniai turint 25 tūkst. dolerių čia galima buvo įsteigti banką, todėl 20 kvadratinių kilometrų teritorijoje jų yra net 450.
Lichtenšteinas
Nykštukinė valstybė, turinti 34 tūkst. gyventojų, tapo didžiausio skandalo objektu Vokietijai atskleidus milžinišką mokesčių aferą, kurioje dalyvavo daugiau nei 800 asmenų, o nuostoliai siekė 4 mlrd. eurų. Šiuo metu Lichtenšteinas mėgina taisyti savo reputaciją, bet skandalas taip plačiai nuskambėjo, kad dauguma bankų ir šeiminių fondų, kurių buvo daugiau nei 50 tūkst., jau išsikraustė kitur.
Panama
Panama pirmauja tarp pigių vėliavų šalių. Joje galima žaibiškai įregistruoti laivą, be to, įstatymai yra tokie palankūs, kad niekas nedrums savininko ramybės, paaiškėjus, kad jis pažeidė tarptautinius įstatymus. Šioje mažų mokesčių šalyje veikia šimtas bankų ir tūkstančiai nelegalių bendrovių.
Kaimanai
Firmų pelnas ir privačių asmenų pajamos čia neapmokestinamos. Kaimanuose veikia daug apgaulingų bendrovių. Kaimanų Salos neteikia teisinės pagalbos Europos institucijoms.
Džersis
Ši maža sala yra viena didžiausių pasaulio finansų rinkų. Užsienio bendovės sumoka tik 500 dolerių mokesčių per metus, nesvarbu, kokios jų gaunamos pajamos.
Andora
Valstybė be iždo institucijos, kurioje visiškai nėra mokesčių. Valstybės biudžetas finansuojamas iš muitų rinkliavų.
Šveicarija
Užtikrina griežtą bankų paslaptį. Teisinės konsultacijos įmanomos tik nusikaltimo atveju. Mokesčių sukčiavimas laikomas nusižengimu.
Šveicarijos mokesčių rojus tikrąja to žodžio prasme. Firmos turi mokėti 16,4 proc. mokesčius –mažiausiai tarp visų Šveicarijos kantonų, todėl Cugas itin traukia dideles kompanijas.
