Oficialiai Rusija teigia, kad „Zapad-21“ pratybos yra gynybinio pobūdžio. Tačiau pateikiami jų scenarijai sukėlė nerimo ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai bei Latvijai. Mat juose pateikiamos „nedraugiškos teritorijos“, nuo kurių reikia gintis, labai primena būtent Lietuvos ir kaimyninių valstybių teritorijas.
Tiesa, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, jog padėtis yra stebima ir signalų apie realias provokacijas ar grėsmes nėra. Esą bet kokie gąsdinimai yra labiau susiję su informaciniu karu. Pasak jo, baimės sėjimas tai taip pat pratybų dalis.
Galimų provokacijų tikimybės neatmeta Lenkija ir Latvija, tačiau šių šalių atstovai tvirtina, kad jų struktūros nesnaudžia, todėl konflikto tikėtis nereikėtų.
Tikri skaičiai nežinomi
Rusijos Gynybos ministerijos Vyriausiosios tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos viršininko pirmasis pavaduotojas Jevgenijus Iljinas dar rugpjūtį paskelbė, kad „Zapad-21“ pratybose Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje dalyvaus iki 200 tūkst. karių, apie 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 karinės technikos vienetų, įskaitant 290 tankų, 240 pabūklų, reaktyvinių salvinės ugnies sistemų ir minosvaidžių, taip pat iki 15 laivų.
Tačiau tai – tik oficialūs skaičiai. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys praėjusią savaitę teigė, kad pratybos bus panašios į 2017 metais vykusius „Zapad“ manevrus. Tačiau dėl pratybų kontrolės klausimų tarptautiniu mastu žinomi tik Rusijos pateikiami pratybų mastai, kurie gali skirtis nuo realių skaičių.
Tą patį 15min teigė ir Marylando universiteto mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė. Pasak jos, kiek tiksliai karių dalyvaus „Zapad-21“ pratybose, pasakyti sudėtinga, nes nėra pateikiami tikslūs skaičiai užsienio stebėtojams. Spėjama, kad tie skaičiai yra didesni nei 2017 m., tačiau kiek didesni – neaišku.
„Bandoma įvairiai mažinti pratybose deklaruojamų dalinių skaičių, nors faktiškai jų yra daugiau. Tokiu būdu bandoma pratybas išskaidyti į įvairias dalis, įvairiai regionais pasmulkinti, kad dalyvaujantis karių skaičius atitiktų minimalų nurodytą, kai stebėtojų skaičius gali būti labai mažas. Jei 2017 m. iš Baltarusijos pusės buvo bandoma įtraukti stebėtojus iš pasienio šalių, tai šiuo atveju bendradarbiavimo iš Minsko nėra“, – kalbėjo gynybos ekspertė.
Pratybų scenarijai
Pagal viešai paskelbtą mokymų legendą Polesės Respublika, kuri atitiktų Baltarusiją, ir Centrinė Federacija (Rusija) turėtų simuliuoti gynybą nuo Vakarų valstybių – Neries, Pomorės, Šiaurinės Respublikos bei tarptautinių teroristinių organizacijų.
Iš žemėlapio galima spręsti, kad Lietuvai teko Neries pavadinimas, Lenkijai – Pomorės, Šiaurinė Respublika – Latvija. Tiesa, taip pat yra nuomonių, kad pastaroji galėtų atitikti ir kurią nors Skandinavijos šalių.
E.Murauskaitė: NATO nelinkęs imtis kažkokių konkrečių veiksmų prieš Rusiją dėl šių pratybų.
„Zapad-21“ pratybų scenarijuose tarsi kalbama apie nusitaikymą į Lietuvą ir Lenkiją, tačiau dėl trečiojo scenarijaus net nėra sutarimo. JAV analitikai labiau linkę manyti, kad scenarijus, įvardintas „Šiaurinė respublika“ liečia kažkurią Skandinavijos šalį. Tuo tarpu Baltijos šalių analitikai mano, kad tai susiję su Latvija ir Estija“, – teigė saugumo ekspertė E.Murauskaitė.
Pasak jos, pratybų scenarijai nėra nauji, labiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija šiemet riboja užsienio stebėtojų dalyvavimą pratybose, tačiau NATO reakcija į tai buvo gana nuosaiki.
„Veiksmų scenarijai nėra nauji, naujesni aspektai galbūt yra šių pratybų dydis ir stebėtojų neprileidžiamumas. NATO nėra labai aktyvus tokių pratybų akivaizdoje. Aišku, atsiųsti yra ekspertai į Lietuvą, rodomas politinis palaikymas, bet labai menkai kalbama apie tai, kad pažeidžiamas yra vienas dokumentas dėl stebėtojų skaičiaus tokio tipo pratybose. NATO nelinkęs imtis kažkokių konkrečių veiksmų prieš Rusiją dėl šių pratybų“, – kalbėjo E.Murauskaitė.
Ekspertė taip pat paaiškina pratybų pobūdį ir tariamą „Zapad-21“ priešą.
M.Morawieckis: Galima ataka ir prieš Baltijos šalis, ir prieš Lenkiją. Tai ne tik politinis konfliktas.
„Šiose pratybose daug tiek puolamojo, tiek gynybinio pobūdžio veiksmų. Praktikuojama yra ir greito mobilizavimo pajėgų fazė, kuri galbūt kelia stebėtojams daugiau nerimo, taip pat išbandoma stabilizavimo fazė – kažkokios šalies destabilizavimas užkertant galimybę NATO persvaros tikimybę ją ginant. Akivaizdu, kad tai yra didelio masto treniravimasis staigiems veiksmams, nukreiptiems Į Vakarus. Tačiau nemanau, kad Rusija naiviai imtų ir važiuotu su tankais į kitos šalies teritoriją, nes būtent tokios pratybos susilaukia tarptautinio dėmesio“, – sakė E.Murauskaitė.
Konflikto grėsmės neįžvelgia
Nerimo dėl „Zapad-21“ pratybų netrūksta Varšuvoje, nes šiemet jos vyks arčiau Lenkijos ir Ukrainos sienų. Nepaprastąją padėtį dėl neteisėtos migracijos įvedusios Lenkijos premjeras neatmetė incidentų galimybės.
„Galima ataka ir prieš Baltijos šalis, ir prieš Lenkiją. Tai ne tik politinis konfliktas. Tai kėsinimasis į mūsų sienas, į Lenkijos suverenitetą“, – Lenkijos žurnalistams šią savaitę sakė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.
Buvęs Lenkijos sausumos ginkluotųjų pajėgų vadas, generolas Waldemaras Skrzypczakas praėjusią savaitę Lenkijos televizijai TVN taip pat tikino, kad „Zapad-21“ grėsmes reikia vertinti rimtai.
„Provokacijų galimybės atmesti negalima. Atrinktas dalinys gali „pasiklysti“ ir kirsti sieną su Lietuva ar Lenkija. Tai būtų suplanuoti Lukašenkos ir Putino veiksmai“, – kalbėjo W.Skrzypczakas
Latvijos politologas, Konservatyvizmo studijų centro direktorius Andris Kudors 15min teigė, kad padėtį pasienyje akylai stebi šalies saugumo struktūros.
„Latvija supranta, kad dėl karinių pratybų „Zapad-2021“ reikia būti atsargiems. Būtina stebėti padėtį pasienyje, nes galimos įvairios klaidos, incidentai ar provokacijos. Tai įmanoma, nes paraleliai „Zapad-2021“ pratyboms vyksta Rusijos ir Baltarusijos integracijos procesas.
Jei bus koks nors incidentas, susijęs su migrantų iš Baltarusijos antplūdžiu, jis gali būti vėliau panaudotas propagandos, siekiant Baltarusijos gyventojams paaiškinti, kodėl dalis Rusijos karinių pajėgų turi pasilikti Baltarusijos.
A.Kudors: Nemanau, kad koks nors mažas incidentas gali iššaukti didelius neramumus.
Nesakau, kad būtinai taip nutiks, tačiau tokia galimybė išlieka. Kodėl viso to reikia? Integracijai su Rusija pritaria tik Minsko valdžia, bet ne žmonės, protestavę prieš Lukašenką. Šie žmonės nemato prasmės integruotis į dar vieną autoritarinę valstybę“, – tvirtino A.Kudors.
Tiesa, jis tikino, kad didesnių baimių dėl „Zapad-21“ pratybų Latvijoje nėra.
„Net jei bus kokios nors provokacijos, visuomet yra „karštoji linija“, kuria pasinaudojus galima tartis su kitų šalių lyderiais. Nemanau, kad koks nors mažas incidentas gali iššaukti didelius neramumus. Mes esame pasiruošę ir nemanome, kad Rusija gali pateikti mums, ar kitoms valstybėms kokių nors staigmenų pratybų metu.
Be abejo, mūsų kariuomenė išstudijavo tai, kas vyko ankstesnių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų metu. Matome, kad nedraugiškas veiksmų scenarijus pirmiausia nukreiptas į mūsų šalis, Suvalkų koridorių.
Jie įprastai dėlioja scenarijų kaip atkirsti Baltijos šalis nuo kitų NATO partnerių. Į šiuos scenarijus įeina tiek oro, tiek vandens, tiek sausumos kelių uždarymas. Mums gi gyvybiškai svarbu atėjus galimai lemtingai dienai nebūti atkirstiems nuo kitų NATO valstybių. Todėl savaime suprantama, kad mūsų karinės struktūros nesnaudžia“, – kalbėjo ekspertas iš Latvijos.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto politologė Dovilė Jakniūnaitė 15min tikino, kad neigti provokacijų galimybę būtų kvaila, tačiau esą Aliaksandrui Lukašenkai nebūtinos pratybos tam, kad įvykdytų provokaciją.
„Sakyti, kad provokacijos yra neįmanomos, būtų kvaila. Kita vertus, A.Lukašenkai nebūtinos karinės pratybos tam, kad surengtų provokacijas. Manau, kad įvairūs veiksmai ir scenarijai buvo aptarti ir suderinti pastarojo Putino ir Lukašenkos susitikimo metu.
Darau prielaidą, kad Rusija šiuo metu neturi pagrindo užsiimti provokacijomis Vakarų atžvilgiu. Geopolitinis kontekstas šiek tiek kinta, atėjo šioks toks ramybės laikotarpis, ką galėjome matyti ir iš J.Bideno pusės. Todėl nustebčiau, jei būtų vykdomos kokios nors provokacijos. Nors patikrinti mūsų budrumą tikrai gali“, – sakė politologė.
Pasak jos, „Zapad-21“ karinės pratybos vyksta pandemijos ir migrantų krizės fone, todėl šį kartą, palyginti su 2017 m. jos tarsi nuėjo į antrą planą.
„Prieš ketverius metus, kai vyko „Zapad“ pratybos, apie jas buvo kalbama labai daug ir sukelta nemažai nerimo. Todėl galbūt dabar yra net geriau, jog nėra keliama panika. Įtampų visuomenėje ir taip pakanka – penktadienio protestas, pirmadienį įsigaliosiantys nauji apribojimai dėl koronaviruso. Papildomas dirgiklis iš išorės nėra reikalingas. Juolab, kad grėsmių vertinimai nėra tokie dramatiški kaip buvo 2017 metais“, – įsitikinusi D.Jakniūnaitė.
