Išklausęs teisėjo Alphonso Orie'o perskaitytų 11 kaltinimų, kurie jam buvo reikšti dar 1995 m., R.Karadžičius pasirinko skelbti savo gynybos pareiškimą po 30 d.
Nusiskutęs barzdą, apsikirpęs ilgus plaukus, kurie buvo jo maskuotė iki suėmimo liepos 21-ąją, 63 m. vyras vėl tapo atpažįstamas. Vilkintis tamsiai mėlyną kostiumą, pasirišęs kaklaraištį, R.Karadžičius susikaupęs sėdėjo Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai (TTBJ) salėje ir klausėsi jam skaitomų kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.
Jis iš karto atsisakė teisės gauti patarimus svarstant bylą teisme ir sakė, kad tokio požiūrio jis laikysis per visą procesą. „Aš ketinu pats save atstovauti per nagrinėjimą, nepaisydamas ką aš manau apie šią instituciją, su visa pagarba jums“, – sakė jis teisėjui.
Tokios taktikos laikėsi ir buvęs R.Karadžičiaus sąjungininkas velionis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris kelerius metus vilkino savo bylos svarstymą TTBJ ir mirė 2006 m. kovą, nesulaukęs teismo pabaigos.
„Jūs neteisingai informavote apie mano arešto datą“, – sakė R.Karadžčius teisėjui, skųsdamasis apie „daugybę netikslumų apie mano ryšį su šia institucija ir mano pasirodymu čia“. Dar jis ketvirtadienį pareiškė, jog baigiantis Bosnijos karui sudaręs sandėrį su JAV derybininku Richardu Holbrooke'u ir pagal šį susitarimą turėjo pasitraukti iš visuomeninės veiklos.
Akivaizdžiai susikrimtęs, R.Karadžičius laikėsi savitvardos, nekėlė balso, ir kalbėjo tik teisėjo paklaustas.
Teisėjas sustabdė kaltinamąjį, kai šis norėjo pateikti daugiau skundų, ir pasakė, jog visa tai jis galėsiąs pateikti teismui vėliau.
Pasak jo brolio, R.Karadžičius rimtai rengėsi savo gynybai dar besislapstydamas.
„Jis buvo gerai pasirengęs galimam areštui ir mano, jog viskas baigsis gerai“, – sakė dienraščiui „Izvestija“ Luka Karadžičius, kuris dar minėjo, kad suimdami Radovaną teisėsaugininkai konfiskavo jo nešiojamąjį kompiuterį ir daugiau kaip 50 diskų su dokumentais, parengtais gynybai teisme.
R.Karadžičius teisiamas dėl savo vaidmens per Bosnijos 1992-1995 m. karą, pirmiausia – dėl trejus metus ir aštuonis mėnesius trukusios Sarajevo apsiausties, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių, taip pat – dėl maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų žudynių Srebrenicoje 1995 m. liepą ir Bosnijos musulmonų ir kroatų „etninio valymo“ kai kuriose šios buvusios Jugoslavijos respublikos dalyse.
Jei teisiamojo kaltė bus pripažinta, jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
