Musulmonai laiko šį mėnesį šventu, nes tradiciškai manoma, kad jo metu pranašui Muhammadui buvo apreikštas islamo šventraštis Koranas.
Pateikiame keturis klausimus apie Ramadaną ir atsakymus į juos:
– Kas yra Ramadanas?
Ramadanas yra laikotarpis, skirtas nuodugnesniems apmąstymams ir dažnesnėms maldoms, ne tik kūno, bet ir sielos apvalymui. Musulmonų reikalaujama visą dėmesį skirti savitvardai, aukai ir neturtingųjų šelpimui.
Ramadano laikymasis yra laikomas vienu iš penkių svarbiausių islamo stulpų. Keturi kiti – tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga penkis kartus per parą atlikti salatą – apeiginę maldą, šelpti neturtinguosius ir atlikti šventąją kelionę į Meką (hadžą).
– Kaip jis vyksta?
Ramadanas trunka 29 arba 30 dienas. Tuo laikotarpiu nuo saulėtekio ir saulėlydžio tikintieji susilaiko nuo valgymo, gėrimo (netgi vandens), rūkymo ir lytinių santykių.
Pasninkas suvokiamas kaip dvasinės kova su žemiškų malonumų gundymais.
Tačiau nusileidus saulei šeimos susirenka valgyti gausios vakarienės, vadinamojo iftaro. Tada žmonės aktyviai bendrauja.
Per iftarą paprastai valgomos datulės ir geriamas ožkų pienas, sekant Pranašo pavyzdžiu.
Ramadanas baigiasi didžiausia musulmonų pasaulio švente Id al Fitru. Ji švenčiama tris dienas, rytais rengiamos bendruomeninės maldos.
– Kas privalo laikytis pasninko?
Ramadanas yra devintas mėnuo Hidžros kalendoriuje, pagal kurį musulmonai apskaičiuoja religinių švenčių laiką
Pasninkas yra privalomas visiems lytinės brandos sulaukusiems tikintiesiems, tačiau rekomenduojama vaikus prie jo pratinti palaipsniui.
Nėščios ar krūtimi maitinančios moterys, sergantys žmonės, keliautojai ir kovotojai turi teisę nepasninkauti, bet privalo tai daryti, kai tik gali.
Šiemet Ramadanas gali būti ypač sunkus, nes daugelyje musulmoniškų šalių šiuo metų laikotarpiu dienomis yra karšta, o dalyje Artimųjų Rytų oro temperatūra dieną viršija 40 laipsnių Celsijaus.
– Kaip nustatoma Ramadano data?
Ramadanas yra devintas mėnuo Hidžros kalendoriuje, pagal kurį musulmonai apskaičiuoja religinių švenčių laiką.
Šis kalendorius yra paremtas mėnulio ciklais, o jo metai yra 11 dienų trumpesni nei Grigaliaus saulės kalendoriaus. Todėl kiekvienais metais Ramadanas prasideda ir baigiasi ne tą pačią dieną.
Kai kurios šalys remiasi astronominiais apskaičiavimais ir observatorijų duomenimis, o kitose mėnulio jaunatį privalu pamatyti plika akimi, todėl kai kada Ramadanas pradedamas skirtingomis dienomis.
Saudo Arabijos, kurioje yra dvi švenčiausios musulmonų vietos – Meka ir Medina, dvasininkai ketvirtadienį nusprendė, kad šiemet Ramadanas prasidės šeštadienį.
