Šios makabriškos bylos kaltintojai teigia, kad 56 metų atsakovas Detlefas Guenzelis pernai lapkritį nužudė tą vyrą savo namuose, o tada supjaustė jo kūną mažais gabalėliais ir užkasė juos sode.
Kaltinamajame akte sakoma, kad nužudymo motyvas buvo „seksualinio geismo patenkinimas‘, bet nėra įrodymų, kad įtariamasis būtų suvalgęs kokią nors palaikų dalį.
Auka, Lenkijoje gimęs 59 metų Wojciechas Stempniewiczius, su D.Guenzeliu susipažino mėnesiu anksčiau, interneto svetainėje, kurioje vartotojai dalijasi fantazijomis apie žmogžudystes ir kanibalizmą, be to, gali nurodyti, ar norėtų savo fantazijas įgyvendinti realybėje.
Kaltinamajame akte sakoma, kad nužudymo motyvas buvo „seksualinio geismo patenkinimas‘, bet nėra įrodymų, kad įtariamasis būtų suvalgęs kokią nors palaikų dalį.
D.Guenzelis tris dešimtmečius išdirbo policijoje, turi jau suaugusią dukrą ir iki žmogžudystės dešimtmetį gyveno civilinėje sąjungoje su savo partneriu vyru. Partneris, kaimynai ir kolegos tyrėjams sakė, kad buvo šokiruoti sužinoję apie jo dvejopą gyvenimą.
D.Guenzeliui už nužudymą ir „mirusiųjų ramybės drumstimą“ gresia 15 metų kalėjimo.
Teismui, kuris truks mažiausiai iki lapkričio ir kuriame liudys maždaug 20 liudytojų, bus parodytas šiurpus 50 minučių trukmės vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyras supjausto aukos palaikus.
D.Guenzelio advokatas Endrikas Wilhelmas sako, jog šis įrašas įrodo, kad W.Stempniewiczius nusižudė pasikardamas. Skrodimas parodė, kad auka mirė nuo uždusimo.
D.Guenzelis sutiko jį Dresdeno centrinėje geležinkelio stotyje ir nusivežė į savo namus kalnų miestelyje, kuriuose teikė „nakvynės ir pusryčių“ paslaugas.
D.Guenzelis ir Hanoveryje šalies šiaurėje gyvenęs verslo konsultantas W.Stempniewiczius susipažino 2013 metų spalį interneto pokalbių svetainėje, kuri giriasi turinti daugiau kaip 3 tūkst. registruotų narių. Jiedu intensyviai bendravo elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis ir telefonu, o galiausiai susitarė dėl lemtingo susitikimo lapkričio 4 dieną.
D.Guenzelis sutiko jį Dresdeno centrinėje geležinkelio stotyje ir nusivežė į savo namus kalnų miestelyje, kuriuose teikė „nakvynės ir pusryčių“ paslaugas.
D.Guenzelis nurodė tyrėjams, kur užkasė palaikų dalis, tačiau vietos žiniasklaida praneša, kad aukos genitalijos taip ir nebuvo rastos.
Ši pasaulio dėmesį patraukusi byla atskleidė tamsų fetišų tinklalapių pasaulį, kuriame savanoriai ieško partnerių, su kuriais galėtų dalytis kūno supjaustymo ir kanibalizmo fantazijomis, ir, itin retais atvejais, įgyvendintų jas realybėje.
