Po susitikimo šeimininkės Jungtinės Karalystės praeitą savaitę paskelbtų didelio dėmesio sulaukusių pareiškimų apie susitarimus stabdyti miškų naikinimą ir mažinti anglių vartojimą, ekspertai teigia, kad per pagrindines COP26 derybas pažangos beveik nepasiekta.
Glazge susitikusios šalys turi apsispręsti dėl konkrečių priemonių, kaip bus įgyvendinami 2015 metų Paryžiaus sutarties tikslai – neleisti pasaulio klimatui iki šio šimtmečio pabaigos atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Ir nors naujausi pranešimai rodo, kad šalys šiek tiek priartėjo prie bendro požiūrio, iki šiol lieka daug neišspręstų klausimų.
Tarp tokių yra nacionalinių ambicijų mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekius didinimas, pastangos įgyvendinti seną pažadą - kasmet išdalyti besivystančioms šalims 100 mlrd. JAV dolerių kovos su klimato kaita ir jos padariniais projektams, taip pat nustatyti anglies dvideginio rinkas reglamentuojančios taisyklės.
„Visos valstybės žaidžia agresyviai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stephenas Leonardas, klimato teisės ir politikos specialistas bei COP konferencijų stebėtojas veteranas.
„ES siekia didžiausių įmanomų ambicijų. Afrikos valstybės nori [gauti] kuo daugiau finansavimo adaptacijai. Australija ir Japonija nori, kad galėtų kuo daugiau prekiauti anglimis“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį per pirmą oficialų derybų rezultatų vertinimą šalys ir derybininkų blokai pateiks savo nuomones arba pastabas, kurių atsirado po pirmosios derybų savaitės.
Dėl COVID-19 pandemijos metams atidėta konferencija COP26 vyksta pasaulyje vis stiprėjant sausroms, potvyniams ir audroms. Šie ekstremalūs reiškiniai iš dalies siejami su jau įvykusiais klimato pokyčiais.
Per pirmąją derybų savaitę maždaug 100 valstybių įsipareigojo iki 2030 metų bent 30 proc. sumažinti metano, vienų iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), išlakas.
Kitas pasiekimas – Indijos, ketvirtos didžiausios pasaulio teršėjos, pažadas tapti klimatui neutralia iki 2070 metų.
Pasak ekspertų, šie pranešimai drauge su naujausiais šalių pažadais mažinti teršalų išmetimą, galėtų padaryti poveikį temperatūros kilimui ateityje.
Tačiau praėjusią savaitę paskelbtame JT vertinime sakoma, kad anglies dvideginio išlakos iki 2030 metų veikiausiai dar padidės 13,7 procento.
Siekiant, kad klimatas neatšiltų daugiau 1,5 Celsijaus laipsnio, išlakos dar šį dešimtmetį turėtų sumažėti 45 procentais.
Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Glazgo gatves reikalauti, kad vyriausybės greičiau imtųsi veiksmų po to, kai ankstesnę dieną švedų paauglė aktyvistė Greta Thunberg JT konferenciją pavadino dar viena „nesėkme“.
„Praėjusią savaitę nuskambėjo daugybė pranešimų – nuo miškų naikinimo stabdymo iki išmetamo metano kiekių mažinimo“, – sakė „Oxfam“ vadovė Tracy Carty.
„Tačiau kai kuriems iš šių pranešimų akivaizdžiai trūksta konkretumo. Jie neturi atitraukti dėmesio nuo neatidėliotinos problemos, kad šalims reikia didinti savo nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus iki 2030 metų“, – pareiškė ji.
„Pardavinės anglis dar dešimtmečius“
Dešimtys šalių, įskaitant Pietų Korėją ir Vietnamą, prisijungė prie Glazgo konferencijos iniciatyvos ilgainiui per kelis dešimtmečius visiškai atsisakyti anglių – pigaus, bet labai taršaus kuro.
Tačiau daugiausiai anglių suvartojančios šalys – Kinija, Indija ir JAV – tokio įsipareigojimo neprisiėmė.
Prie šios iniciatyvos neprisijungusi stambi anglių eksportuotoja Australija pirmadienį pareiškė, kad pardavinės anglis dar „dešimtmečius“.
„Labai aiškiai pasakėme, kad neuždarome anglių kasyklų ir neuždarome anglimis varomų elektrinių“, – nacionaliniam transliuotojui ABC sakė Australijos išteklių ministras Keithas Pittas.
Australija yra viena iš šalių, neseniai paskelbusių apie planus iki 2050 tapti neutralia klimato atžvilgiu ir sulaukusių mokslininkų ir žaliųjų grupių kritikos dėl to, kad jų įsipareigojimams trūksta konkretumo ir jos pernelyg pasikliauna dar neįgyvendintomis technologijomis, siekiant išvalyti orą nuo anglies dvideginio.