2007-aisiais gimtojoje Ganoje F.Issah dirbo kalėjimo prižiūrėtoja. Išsiskyrusi su vyru ir su dviem vaikais likusi moteris norėjo kuo greičiau pradėti naują gyvenimą. Bičiuliui iš Nigerijos paklausus, ar ji nenorėtų išvykti dirbti į Europą, F.Issah sutiko.
Kadangi pašnekovė Europoje nieko nepažinojo ir neturėjo pakankamai pinigų kelionei, priėmė tuomet bičiuliu laikyto vyro pasiūlymą – neva jis sumokės už kelionę, o F.Issah skolą grąžins vos pradėjusi dirbti.
Po keleto mėnesių moteris ir jos geradaris jau buvo pakeliui į Europą. F.Issah teigimu, draugas iki kelionės galo nuslėpė, kad su ja į Italiją nevažiuos. F.Issah buvo pasakyta, kad ją oro uoste pasitiks vyro brolis, surasiantis jai darbą, ir kuriam reikės atiduoti skolą už kelionės bilietus ir tvarkant dokumentus patirtas išlaidas.
Minėtas vyras pašnekovę pasitiko Milano oro uoste ir iškart nuvežė į Turiną. Dar automobilyje iš pašnekovės buvo paimti dokumentai – neva pati gali juos pamesti.
Netrukus F.Issah susipažino su madam – taip Italijoje vadinamos moterys, prižiūrinčios prostitucija priverstas užsiimti merginas. Sąvadautoja paaiškino, kad būtent jai F.Issah turės grąžinti skolą – 40 tūkst. eurų. Į kontrabandininkų pinkles pakliuvusi moteris pasakoja tuo metu nežinojusi euro vertės, todėl nesipriešino.
Tuomet sąvadautoja pasakė, kad Europoje yra įvairių darbų, tačiau F.Issah teks dirbti gatvėje.
„Kai ji man pasakė, kad turėsiu dirbti gatvėje, iš pradžių nesupratau, ką tai reiškia. Juk gatvėse dirba daugybė žmonių – šluoja ir panašiai. Madam pasakė, kad pradėsiu jau rytoj, tačiau reikės dirbti naktį. Aš paklausiau, kaip galima dirbti gatvėje naktį? Juk naktimis nėra jokio darbo. Todėl paklausiau, ar dirbsiu restorane“, – šypsodamasi 15min pasakojo F.Issah.
Sąvadautoja: „Kokiam dar restorane? Tau nėra jokio darbo restorane. Tu užsiimsi prostitucija.“
„Kokiam dar restorane? Tau nėra jokio darbo restorane. Tu užsiimsi prostitucija“, – atšovė sąvadautoja.
Tokia istorija – viena iš tūkstančių. Nors moterys iš Afrikos, daugiausia – Nigerijos, Italijoje buvo pardavinėjamos dar dešimtajame dešimtmetyje, migrantų krizės metu situacija pablogėjo.
Vien 2016-aisiais Italiją jūros keliu pasiekė 37 tūkst. nigeriečių, iš kurių 11 tūkst. – moterys. F.Issah tikina, kad pabėgėlių priėmimo centruose apklausus atvykėles paaiškėja, kad beveik visos, į Europą atvykusios niekieno nelydimos, yra prekybos žmonėmis aukos.
Laimingas atsitiktinumas
F.Issah prisimena, kad tuomet nuojauta patarė nesipriešinti. Juk ji šalyje – viena, nieko nepažįsta, neturi dokumentų, be to, nekalba itališkai. Moteris bijojo, kad sąvadautoja gali ją nuskriausti.
Kitą vakarą pašnekovė buvo išsiųsta dirbti į gatves. Jautėsi nejaukiai, klausinėjo kitų merginų, ką jai daryti. Jos patarė stebėti ir kartoti tai, ką daro pačios.
„Jos sakė, kad kliento reikia prašyti 50 eurų, jei siūlys mažesnę sumą, pavyzdžiui, bent 20 eurų – sutikti. Tačiau jei klientas pasiūlo eiti kartu namo, reikia prašyti 100 eurų. Jei galiausiai duoda tik 50 eurų, nieko negali padaryti“, – 15min pasakojo F.Issah.
Moteris prisimena, kad tuomet morališkai jautėsi labai prastai. „Tada galvojau: palikau šeimą, kad atvykčiau į kitą šalį dirbti prostitute. Jei mano pažįstami ir šeima mane pamatytų, ką jie pasakytų?“ – nemaloniais prisiminimais dalijosi F.Issah. Ji nusprendė apie tai niekam nepasakoti ir tikėjosi, kad Italijoje esantys ganiečiai jai padės.
F.Issah: „Tai buvo pati pirma naktis, kai išėjau dirbti, ir pačią pirmą naktį mane išgelbėjo. Esu viena laimingiausių iš tūkstančių moterų. Man pasisekė, nes šiandien ne visos merginos turi tokią galimybę – jos bijo.“
Kai kitos dvi merginos surado klientus ir pašnekovė liko viena, prie jos priėjo taip pat gatvėje dirbanti moteris. „Ką tu manai? Juk matau, kad tu nenori to daryti“, – sakė nepažįstamoji.
F.Issah prisipažinus, kad buvo apgauta, moteris davė galinčių padėti žmonių telefono numerį ir liepė ryte paskambinti. Pašnekovei buvo patarta naktį gerai pasislėpti ir stengtis jokiu būdu nepakliūti į kontrabandininkų rankas.
Ryte ji susisiekė su organizacijos „PIAM Onlus Asti“ atstovais. Ją įkūrė buvusi prekybos žmonėmis auka iš Nigerijos, kurią iš kontrabandininkų nagų išgelbėjo klientas, vėliau tapęs jos vyru. Netrukus F.Issah toje pačioje organizacijoje įsidarbino.
„Tai buvo pati pirma naktis, kai išėjau dirbti, ir pačią pirmą naktį mane išgelbėjo. Esu viena laimingiausių iš tūkstančių moterų. Man pasisekė, nes šiandien ne visos merginos turi tokią galimybę – jos bijo“, – 15min tikino pašnekovė.
Manipuliuoja baime
Viena pagrindinių baimės priežasčių – juodosios magijos ritualai. Jų metu merginos verčiamos prisiekti, kad grąžins skolas – antraip jas ir jų šeimas užklups nelaimės. F.Issah pasakoja, kad kartais kontrabandininkai, prieš išsiveždami merginas, pas šamaną nusiveda visą šeimą.
F.Issah: „Labai daug tėvų buvo suimti ir sumušti, kadangi kontrabandininkai papirko Ganos policiją. Todėl merginos, nerimaudamos dėl šeimos narių saugumo, bijo pabėgti.“
Pašnekovė pasakoja, kad „PIAM Onlus Asti“ organizacijos priglaustoms merginoms skambina tėvai, kurie, bijodami prakeiksmo, prašo dukrų grįžti pas sąvadautojus ir grąžinti skolą.
„Kartais girdime, kaip merginoms paskambinę tėvai reikalauja pinigų. Jie žino, kad dukros yra Europoje, todėl reikalauja padėti finansiškai. Užsiimdamos prostitucija, jos galbūt sugebėdavo persiųsti šeimai šiek tiek pinigų, tačiau pabėgusios nebegali to daryti. Todėl tėvai liepia grįžti atgal“, – apie artimiausių žmonių palaikymo nesulaukiančias merginas pasakojo pašnekovė.
Be to, labai dažnai prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys pažįsta merginų šeimos narius, todėl jiems grasina. „Labai daug tėvų buvo suimti ir sumušti, kadangi kontrabandininkai papirko Ganos policiją. Todėl merginos, nerimaudamos dėl šeimos narių saugumo, bijo pabėgti“, – 15min sakė F.Issah.
Panašiai nutiko ir pašnekovės šeimai. Bičiuliu apsimetęs kontrabandininkas pažinojo jos Ganoje likusią seserį, todėl po F.Issah pabėgimo jai grasino ir reikalavo grąžinti skolą.
„Nemanau, kad mano šeimoje kas nors kada nors turės 40 tūkst. eurų. Kaip mes galime sumokėti? Net jei parduotume visą šeimos nuosavybę, vis tiek neužtektų pinigų. Pasakyk jam, kad esu pasiruošusi jį įduoti policijai“, – tuomet sesei kalbėjo F.Issah, vis dar puikiai prisimenanti vyro veidą.
Vis dėlto grasinimai nesibaigė, tad moters sesei teko pakeisti gyvenamąją vietą.
Baudos už nėštumą
Anot pašnekovės, prekybos žmonėmis aukų skolos keliasdešimt tūkstančių eurų neapsiriboja. Maždaug po 400 eurų per mėnesį jos sumoka už nuomą, dar po 50 – už maistą. „Ar įsivaizduojate, kokia suma susidaro per keletą metų?“ – retoriškai klausė ji ir pridūrė, kad skola paprastai išmokama per 5–6 metus.
F.Issah teigimu, jei madam pakviečiama į vakarėlį, pavyzdžiui, vestuves, už jos suknelę, batelius ir makiažą taip pat sumoka išnaudojamos merginos.
F.Issah teigimu, jei madam pakviečiama į vakarėlį, pavyzdžiui, vestuves, už jos suknelę, batelius ir makiažą taip pat sumoka išnaudojamos merginos.
Jei priverstine prostitucija užsiimanti mergina pastoja ar jai atliekamas abortas, jos skola padidinama dar 10 tūkst. eurų – taip nubaudžiama už neva laiko švaistymą, kadangi po procedūros merginos keletą dienų negali dirbti.
Pašnekovė sako, kad nėštumas ir jo nutraukimas – dar viena didžiulė prekybos žmonėmis aukų problema. „Jos neturi dokumentų, todėl mano, kad negali kreiptis į ligoninę. Tada madam duoda tabletę, sukeliančią persileidimą, o tai – labai pavojinga sveikatai“, – 15min pasakojo F.Issah.
Tiesa, „PIAM Onlus Asti“ darbuotojai moko merginas, kad Italijoje legalu atlikti abortą iki trečio nėštumo mėnesio, net jei jos neturi dokumentų. Merginoms susisiekus su organizacija, jos yra palydimos į ligoninę, kurioje atliekama saugi procedūra.
Į prieglaudą patekusios merginos pirmiausia nuvežamos į ligoninę patikrinti jų sveikatą. Anot F.Issah, daugybei jų nustatomas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Be to, aukos turi didelių psichologinių traumų, todėl joms suteikiama psichoterapija.
Aukos – vis jaunesnės
F.Issah sako, kad prekybos žmonėmis aukomis tampa vis jaunesnės moterys.
„Merginos sako, kad jų amžius – 20–21 metai, tačiau visada gali pasakyti, kad tai – netiesa. Jos kur kas jaunesnės. Prisimenu situaciją, kai mergina sakė, kad jai 21-eri, tačiau patikrinus paaiškėjo, kad tikrasis amžius siekia vos 16 metų“, – 15min teigė pašnekovė.
Ji pasakojo apie vieną baisiausių atvejų – keturiolikmetę merginą, jau išsimokėjusią skolas Libijoje, tačiau parduotą kitam sąvadautojui Italijoje.
F.Issah: „Pamenu vieną į mūsų organizaciją patekusią merginą, nežinojusią, kaip maudytis. Turėjau ją prausti tarsi kūdikį. Taip neprausiu savo trylikametės dukters, o ta mergina man sako, kad jai 18! Kaip jai gali būti 18?“
„Pamenu vieną į mūsų organizaciją patekusią merginą, nežinojusią, kaip maudytis. Turėjau ją prausti tarsi kūdikį. Taip neprausiu savo trylikametės dukters, o ta mergina man sako, kad jai 18! Kaip jai gali būti 18?“ – retoriškai klausė F.Issah.
Moteris tikina turėjusi galimybę pasikalbėti su tos mergaitės tėvais – jie patys nežinojo dukros amžiaus. „Paklausiau tėvo, kiek jai metų. Jis atsakė, kad kreipčiausi į motiną“, – prisimena pašnekovė.
„Ją gabenę vyrai siaubingai ją išnaudojo. Džiaugiuosi, kad kažkas ją atsiuntė pas mus. Kai ji stovi greta mano trylikametės dukters, vien iš veido akivaizdu, kad mano dukra – vyresnė“, – tikino F.Issah.
Policijos abejingumas
„PIAM Onlus Asti“ organizacija vykdo programą, suteikiančią prekybos žmonėmis aukoms išsilavinimą, padedančią susitvarkyti reikalingus imigracijos dokumentus ir susirasti darbą. Siekiama, kad programai pasibaigus merginos galėtų susikurti normalų gyvenimą, o ne būtų priverstos grįžti į gatvę.
Organizacijos darbuotojos veiklą vykdo ir gatvėje – kalbina merginas, siūlo joms savo pagalbą. Tiesa, jos neverčiamos vykti į prieglaudą – sprendimą priima pačios.
Vis dėlto merginos dažnai nesulaukia reikiamos pagalbos, kadangi jas ignoruoja teisėsauga. F.Issah prisimena atvejį, kai nuo sąvadautojų pabėgusi mergina nuėjo į nuovadą. Kadangi ji nešnekėjo itališkai, buvo išsiųsta atgal į gatvę.
F.Issah: „Kur tokia mergina gali eiti? Juk jei sugrįš pas sąvadautoją, jis ją nubaus primušdamas. Policija neatlieka savo darbo.“
„Kur tokia mergina gali eiti? Juk jei sugrįš pas sąvadautoją, jis ją nubaus primušdamas. Policija neatlieka savo darbo“, – piktinosi pašnekovė.
Jos teigimu, turėtų pasikeisti ir įstatymai – policija turėtų taikytis ne į aukas, o sąvadautojus. „Jei pabėgusi mergina nurodo, kad štai – čia mano sąvadautojas, o tu jo nesuimi, tai niekada nesibaigs. Todėl kontrabandininkai dabar nieko nebijo“, – 15min sakė F.Issah.
Moteris tikina, kad prekeiviams žmonėmis reikėtų taikyti griežtesnes nuobaudas – šiuo metu jiems skiriama vos 4–10 metų kalėjimo, išėję į laisvę jie tęsia savo pelningą veiklą.
Be to, prekybos žmonėmis mastai nemažėja ir dėl kitos priežasties – aukai grąžinus didžiulę skolą, sąvadautojos liepia surasti kitą merginą, kuri mokėtų už ją. Taip į užburtą ratą įsisuka net aukų draugės ir seserys.
F.Issah primena, kad savo paso taip ir nebematė. Vadinasi, su juo kontrabandininkai į Europą galėjo atgabenti dar apie dešimt moterų. O tinklas plečiasi ir į kitas Šengeno šalis – Vokietiją, Norvegiją.
„Nenustebkite, jei vieną dieną pamatysite jas (prostitucija priverstas užsiimti merginas – red.) ir Lietuvoje. Galbūt Lietuvoje tai jau prasidėjo, tačiau jūs tiesiog nematėte“, – perspėjo pašnekovė.
Nigerija – kontrabandininkų taikinys
F.Issah pasakoja, kad švietimo programos vykdomos ir Afrikoje. Jos ypač svarbios Nigerijoje, iš kurios Europą pasiekia daugiausia parduotų moterų.
Anot į prekeivių žmonėmis pinkles pakliuvusios moters, Afrikoje galvojama, kad Europoje pinigai uždirbami labai lengvai. Todėl kartais pačios merginos ieško galimybių ištrūkti į Senąjį žemyną. Ypač daug merginų atviliojama iš Nigerijos Edo valstijos.
F.Issah: „Jei jie turėtų pinigų, neleistų savo vaikų į Europą. Jie vaikus leistų į mokyklą.“
Jos teigimu, kontrabandininkai taikosi į labiausiai pažeidžiamas merginas – nebaigusias mokyklos, neturinčias darbo, kai kuriais atvejais – neraštingas.
„Kontrabandininkų šeimos Nigerijoje gyvena labai turtingai, todėl kiti žmonės, pasiūlius jų vaikus išvežti į Europą, anksčiau labai džiaugdavosi. Kadangi miestuose daugelis jau yra susipažinę su situacija, kontrabandininkai aukų ieško kaimuose – juose žmonės mažiau išsilavinę ir skurdžiau gyvena“, – 15min sakė pašnekovė.
Pašnekovė nurodo, kad tėvus savo dukras išsiųsti į užsienį verčia skurdas. „Jei jie turėtų pinigų, neleistų savo vaikų į Europą. Jie vaikus leistų į mokyklą“, – sakė F.Issah.
