18 šalių, įskaitant Kanadą, Vokietiją ir Portugaliją, iki birželio iš viso surinko apie 1,8 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų), už kuriuos iš ne Europos tiekėjų nupirko Ukrainai pusę milijono amunicijos sviedinių.
Jau daugiau nei dvejus metus su plataus masto Rusijos invazija kovojanti Ukraina pirmąją 155 mm kalibro amunicijos sviedinių siuntą gavo birželį.
„Šaudmenų iniciatyva turi būti tęsiama ir 2025 metais“, – teigiama socialiniame tinkle „X“ Čekijos ministro pirmininko Petro Fialos paskelbtame pranešime.
Pareiškimą taip pat pasirašė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) ir jos kolega iš Nyderlandų Dickas Schoofas (Dikas Schofas).
Jame priduriama, kad iniciaityvoje ypač daug dėmesio skiriama didelio kalibro šaudmenims, įskaitant artilerijos sviedinius, tankų šaudmenis ir minosvaidžių bombas.
Premjerai taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus „priimti politinius sprendimus ir skirti finansavimą“ šiai Prahos iniciatyvai.
Jie pridūrė, kad šiuo metu į Ukrainą kiekvieną savaitę pristatoma tūkstančiai šaudmenų, o šiemet planuojami pristatymai jau vykdomi.
„Turime pateikti labai reikalingus šaudmenis, kad patvirtintume savo ilgalaikį įsipareigojimą Ukrainai, ir taip pat pasiųsti aiškią žinią Rusijai, kad laikas ne jos pusėje“, – pridūrė jie.
Prahos iniciatyva iš dalies kompensuoja Europos Sąjungos neįvykdytą įsipareigojimą iki šių metų kovo pabaigos pristatyti Kyjivui milijoną šaudmenų. To nepavyko padaryti dėl ribotų gamybos pajėgumų.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės dėl šaudmenų pirkimo ne Europos rinkose konkuruoja su Rusija.
