„Turkija patvirtino, kad padarėme tai, ką sakėme padarysią, tačiau ji taip pat sako, kad nori dalykų, kurių mes negalime ir nenorime jai suteikti“, – sakė Ulfas Kristerssonas per saugumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Esame įsitikinę, kad Turkija priims sprendimą, tik nežinome kada“, – teigė jis ir pridūrė, kad tai priklausys nuo Turkijos vidaus politikos ir „Švedijos gebėjimo parodyti savo rimtumą“.
Stokholmas ir Helsinkis, reaguodami į praėjusių metų vasarį pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą, nutraukė dešimtmečius trukusį karinio neprisijungimo principą ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.
Tačiau Turkija atsisakė patvirtinti jų pasiūlymą, kol abi šalys nesiims atitinkamų veiksmų, įskaitant prisijungimą prie Turkijos kovos su uždraustais kurdų kovotojais.
-
Irano dronų gamintojui pritaikytos sankcijos dėl tiekimo Maskvai
-
Vienišas V.Putinas Kalėdas šventė Kremliaus cerkvėje
-
V.Zelenskis apžvelgė padėtį fronte, pranešė apie planus dislokuoti daugiau karių
-
Analitikai kritiškai vertina informaciją, kad Rusija netrukus apsups Bachmutą: „Tai mažai tikėtina“
-
Kyjivas: Per Rusijos „paliaubas“ Ukrainoje žuvo du žmonės
Dauguma Ankaros reikalavimų yra susiję su Švedija, nes pastaroji palaiko glaudesnius ryšius su kurdų diaspora.
Suomijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis įstos į NATO tuo pačiu metu kaip ir jos kaimynė.
„Suomija neskuba įstoti į NATO taip stipriai, kad negalėtume laukti, kol Švedijai bus uždegta žalia šviesa“, – sekmadienį vykusioje konferencijoje žurnalistams sakė Pekka Haavisto (Peka Havistas).
Gruodžio pabaigoje Turkija pagyrė Švediją už reagavimą į jai susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, tačiau pabrėžė, jog reikia dar daugiau, kad Ankara visiškai paremtų įstrigusią Stokholmo paraišką dėl narystės Aljanse.
