Keisti prezidento rinkimai Estijoje: vienintelis kandidatas, kuris nebūtinai laimės

Estijoje vykstančiuose prezidento rinkimuose šiuo metu klausimų yra daugiau nei atsakymų. Oficialiai į prezidento postą, kurį renka parlamento nariai, siūlomas vienas kandidatas – Alaras Karis. Bet tai dar nereiškia, kad jis taps naujuoju šalies lyderiu.
Alaras Karis
Alaras Karis / AP/„Scanpix“ nuotr.

Pirmadienį vykusiame pirmajame balsavime dėl Estijos prezidento posto Estijos nacionalinio muziejaus direktorius A.Karis per slaptą balsavimą gavo 63 balsus – to nepakako, kad jis būtų išrinktas naujuoju šalies lyderiu.

Reikia dviejų trečdalių deputatų paramos, tačiau tiek balsų A.Karis, nors jį remia valdančiosios Reformų ir Centro partijos, kol kas nesulaukė.

Antrasis balsavimas vyks antradienį. Jei ir jo metu nebus išrinktas prezidentas, laukia trečias balsavimo etapas, kuriame balso teisę turės ne tik parlamento nariai, bet ir vietos valdžios atstovai.

Tačiau, kaip 15min teigė Tartu universiteto asocijuotas profesorius Stefano Braghiroli, net ir trečias balsavimas gali nereikšti, kad bus pagaliau nuspręsta dėl naujojo Estijos prezidento.

Pasak analitiko, naujuoju šalies lyderiu gali tapti ir kitas asmuo. Galimybę pasilikti antrajai kadencijai turi ir dabartinė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kersti Kaljulaid
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kersti Kaljulaid

Tiesa, S.Braghiroli tvirtino, kad su kiekvienu kitu balsavimu net ir partijos, kurios nedemonstruoja paramos A.Karis, gali jausti spaudimą ir baimę dėl to, kas gali būti, jei jis nebus išrinktas.

„Jei A.Karis nebus išrinktas antradienį, partijos galės siūlyti naujus kandidatus užimti prezidento postą. Tai reiškia, kad į žaidimą galės įsitraukti daugiau naujų žmonių.

Galimybę pasilikti antrajai kadencijai turi ir dabartinė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

Be to, tai gali reikšti ir K.Kaljulaid sugrįžimą – ji taip pat galėtų tapti potencialia kandidate į prezidento postą.

Prezidento rinkimus Estijoje galėčiau palyginti su naujojo popiežiaus išrinkimu Vatikane – kas kartą balsuojant nežinai, koks bus rezultatas. Jei A.Karis nebus išrinktas per pirmuosius tris balsavimus, viskas gali pasikeisti iš esmės“, – kalbėjo S.Braghiroli.

Naujienų portalo „Estonian World“ įkūrėjas Silveris Tamburas savo ruožtu teigė, jog Estijoje prezidento rinkimai didelio atgarsio nesulaukia, o taip yra būtent todėl, kad visuomenė nedalyvauja balsavime.

Anot jo, nedaug žinoma ir apie kol kas vienintelį esantį kandidatą į prezidento postą, nes anksčiau politikoje jis nedalyvavo.

Asmeninio albumo nuotr./Silveris Tamburas
Asmeninio albumo nuotr./Silveris Tamburas

„Žinome tiek, kad jo pažiūros labiau konservatyvios, jis pabrėžia Estijos kultūrą, kalbą. Tačiau jis niekada viešai nekalbėjo apie tai, kurią politinę jėgą palaikytų tapęs prezidentu.

Nedaug žinoma ir apie jo užsienio politikos viziją“, – 15min sakė S.Tamburas, neseniai feisbuke priminęs, kad K.Kaljulaid, atvirkščiai, niekada neslėpė paniekos nacionalistinei Estijos konservatorių liaudies partijai (EKRE), dar neseniai priklausiusiai valdančiajai koalicijai.

Nebuvo mylima visų

Kadenciją baigianti Estijos prezidentė K.Kaljulaid, nors prieš penkerius metus išrinkta taip pat politinėms partijoms pasiekus kompromisą, nebuvo iki galo mylima visų šalies parlamente esančių politinių jėgų.

„Vienintelė jos politinė karjera anuomet buvo susijusi su konservatorių partija. Tačiau tai, ką matėme jos prezidentavimo metu, buvo jos idėjų poslinkis į liberalią pusę.

Ji siekė tapti progresyvia šalies vadove ir tai tapo vis labiau matoma, kai prieš pusantrų metų į parlamentą pateko kraštutiniosios dešiniosios politinės jėgos atstovai.

Tada tapo akivaizdu, kad Estijos valdžioje susidarė du politiniai poliai. Vienoje pusėje – liberalios idėjos, o kitoje valdžia su EKRE atstovais. Todėl K.Kaljulaid vis sunkiau buvo išlikti kompromiso prezidente“, – teigė S.Braghiroli.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kersti Kaljulaid
AFP/„Scanpix“ nuotr./Kersti Kaljulaid

Jis neatmeta galimybės, kad K.Kaljulaid dar gali prisijungti prie kovos dėl prezidento posto, tačiau, jei to nebus, prognozuoja K.Kaljulaid darbą tarptautinėse institucijose.

„Kaip žinote, ji yra įvardinta kaip viena iš galimų kandidačių vadovauti NATO. Neatmesčiau ir tokios galimybės.

Būtent tai, kad K.Kaljulaid nebuvo palanki visiems ir ne kartą viešai kritikavo dabartinį parlamento pirmininką Jurį Ratą, užkirto jai kelią dabar sulaukti parlamento narių palaikymo ir galimybės tapti kandidate į prezidentus.

Jei ji nedalyvaus Estijos prezidento rinkimuose šį kartą, manau, kad trumpuoju laikotarpiu matysime ją tarptautinėje politikoje, tačiau ilguoju – prognozuočiau jos sugrįžimą į Estijos politinį gyvenimą“, – kalbėjo S.Braghiroli.

Kaip teigė S.Tamburas, būtent tai, kad K.Kaljulaid nebuvo palanki visiems ir ne kartą viešai kritikavo dabartinį parlamento pirmininką Jurį Ratą, užkirto jai kelią dabar sulaukti parlamento narių palaikymo ir galimybės tapti kandidate į prezidentus.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stefano Braghiroli
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stefano Braghiroli

Nori keisti rinkimų sistemą

Estijoje, beje, netyla kalbos apie prezidento rinkimų sistemos keitimą. Pirmadienį valdančiajai koalicijai priklausančios Centro partijos frakcija parlamente pirmadienį pradėjo rinkti parašus dėl įstatymo projekto, numatančio tiesioginius šalies prezidento rinkimus.

Įstatymo projekte sakoma, kad teisę paskirti kandidatą į prezidentus turėtų mažiausiai 10 tūkst. balsuoti galinčių Estijos piliečių.

Pasak S.Braghiroli, šios diskusijos atsinaujina kas kartą, kai artėja nauji šalies lyderio rinkimai. Tačiau bemaž iš karto po jų kalbos ir vėl nutyla. Priežastis paprasta – skirtingos politinės partijos neranda rinkimų sistemos, kuri tiktų visiems.

„Jei kalbėsime apie tiesioginius prezidento rinkimus, kokius turite Lietuvoje, šios sistemos nepalaiko nė viena politinė jėga. Galbūt kažkiek palaikymo tokiems rinkimams būtų galima tikėtis iš dešiniųjų politikų, tačiau kairiosios atstovai tokio siūlymo nepalaiko.

Iš vienos pusės visi sutinka, kad dabartinė prezidento sistema Estijoje nėra optimali, tačiau iš kitos pusės nerandama kompromiso, kaip ji turėtų būti reformuojama“, – 15min teigė S.Braghiroli.

S.Braghiroli: Estijos prezidento rinkimų sistema skirta surasti kompromisą

Tiesa, jis nesutinka, kad Estijoje prezidento rinkimų sistema yra sudėtinga. Tačiau ji esą nebūtinai atspindi visuomenės nuotaikas ir pasirinkimus.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis estų remia K.Kaljulaid ir norėtų ją matyti šalies prezidente dar vieną kadenciją. Tačiau ji net netapo kandidate.

„Mintis rinkti prezidentą parlamente kyla iš to, kad šis asmuo turėtų ieškoti sutarimo, telkti visas politines jėgas parlamente. Tačiau sistema numato, kad kandidatu į prezidentus gali tapti asmuo, sulaukęs bent 21 iš 101 parlamentaro paramą.

Tai reiškia, kad mažesnės partijos iš esmės yra eliminuojamos iš šio žaidimo. Šiuo atveju taip atsitiko su kraštutinių dešinųjų atstovais – EKRE. Jie turėjo savo kandidatą šiuose rinkimuose, tačiau palaikymo nesulaukė“, – paaiškino S.Braghiroli.

Pasak jo, Estijos prezidento rinkimų sistema skirta surasti kompromisą. Būtent kompromisiniu kandidatu laikomas A.Karis.

Tačiau S.Braghiroli sutinka, kad dabartinė prezidento rinkimų sistema gali būti paini net ir patiems estams, nes kas kartą yra sunku atspėti, kas taps naujuoju šalies vadovu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų