Policija su riaušių malšinimo įranga patruliavo prie barikadų, įrengtų prie pagrindinių įvažiavimų į EVT pastatą, kuriame susirinko bloko 27 valstybių žemės ūkio ministrai. Šimtai vėliavomis ir transparantais apkabinėtų, eilėmis išsirikiavusių traktorių trikdė eismą mieste.
Briuselio policija pranešė, kad į miestą įvažiavo 900 traktorių, kurių daugelis atvažiavo prie EVT pastato.
Už kelių šimtų metrų nuo šio pastato ūkininkai išvertė padangų krūvą, o policija, prieš ūkininkams ją padegant, atgabeno vandens patrankų, kurias vėliau panaudojo.
Mėnesio pradžioje panaši demonstracija peraugo į smurtą, kai netoli ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo ūkininkai padegė šieno ritinių, į policininkus mėtė kiaušinius ir petardas.
„Mus ignoruoja“
Kai kurie apgailestavo, kad, jų nuomone, žemdirbystė lėtai miršta.
„Žemės ūkis. Vaikystėje apie jį svajoji, o suaugęs dėl jo miršti“, – sakė vienas iš ūkininkų.
„Mus ignoruoja“, – naujienų agentūrai AP teigė ūkininkė Marieke Van De Vivere iš Gento regiono Belgijos šiaurėje.
Ji pakvietė ministrus būti supratingus, ateiti vieną dieną padirbėti laukuose, su arkliais ar gyvuliais, pamatyti, kad, jos žodžiais, tai nėra labai lengva dėl jų taikomų taisyklių.
Šie protestai – tai naujausi iš daugybės ūkininkų mitingų ir demonstracijų visoje Europoje.
Šeštadienį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) per Paryžiaus žemės ūkio parodos atidarymą ūkininkai, teigiantys, kad jis nepakankamai juos remia, pasitiko švilpimu. Pastarosiomis savaitėmis protestai vyko Ispanijoje, Nyderlanduose ir Bulgarijoje.
Lenkijos ūkininkai pirmadienį antrą dieną toliau blokuoja svarbų į Vokietiją vedantį kelią, protestuodami prieš, jų nuomone, pernelyg griežtas aplinkosaugos taisykles ir pigesnį importą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.
Politinėms partijoms rengiantis birželio 6–9 dienomis vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, judėjimas įgavo pagreitį ir jau davė rezultatų.
Anksčiau šį mėnesį ES vykdomoji valdžia ūkininkų, sudarančių svarbią rinkėjų dalį, labui atšaukė pasiūlymą dėl kovos su pesticidų naudojimu.
„Aiškiai girdime skundus“
Kitoje barikadų pusėje Briuselyje ministrai stengėsi parodyti, kad klausosi.
Šiuo metu Europos Tarybai pirmininkaujanti Belgija pripažino, kad ūkininkams nerimą kelia aplinkosaugos reglamentų laikymosi našta, sumažėjusi parama iš bloko žemės ūkio subsidijų sistemos ir Rusijos išpuolių prieš Ukrainos grūdų tiekimą poveikis.
„Aiškiai girdime jų skundus“, – sakė Belgijos žemės ūkio ministras Davidas Clarinvalis. Vis dėlto jis paragino juos susilaikyti nuo smurto: „Galime suprasti, kad kai kurie iš jų atsidūrė sunkioje padėtyje, tačiau agresija niekada nebuvo sprendimų šaltinis.“
Prancūzijos žemės ūkio ministras Marcas Fesneau keliems žurnalistams, kuriems policija leido įeiti į pastatą, sakė, kad „reikia nedelsiant pasiųsti signalus, parodant ūkininkams, kad kažkas keičiasi, ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu bei ilguoju laikotarpiais“.
Tuo tarpu Airijos žemės ūkio ministras Charlie McConalogue nurodė, kad prioritetas turi būti administracinės biurokratijos mažinimas.
Pasak jo, ES turėtų užtikrinti, kad žemės ūkio politika būtų paprasta, proporcinga ir ūkininkams kuo paprasčiau įgyvendinama.
Ch. McConalogue pabrėžė, kad „mes gerbiame labai svarbų darbą, kurį ūkininkai kasdien atlieka gamindami maistą“.
