„Mano 80-metė mama vieną kartą man skambina ir sako, kad ukrainiečiai atjungė komunikacijas. Aš klausiu – iš kur ištraukei, o ji sako, kad per televiziją taip aiškino. Ji nelabai skiria rusiškų kanalų nuo ukrainietiškų – pastarųjų pas ją nerodo“, – apgailestauja vietinėje Marjinkos administracijoje dirbanti Tatjana Zbickaja.
Marjinka iki karo buvo Donecko, vieno didžiausių Ukrainos miestų, priemiestis, o dabar čia susitinka dvi kariaujančios pusės.
Marjinkoje gyvenanti T.Zbickaja ir pati per televizorių nemato ukrainietiškos televizijos – antena jos nepagauna, o palydovinė lėkštė – sugadinta. Tad informacijos ji dažnai bando susirasti internete. Moteris pasakojo, kad, pavyzdžiui, pasitinkant Naujuosius internete ji ieškojo Ukrainos prezidento sveikinimo, nes nenorėjo klausyti Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
„Bandžiau internete surasti Ukrainos prezidento sveikinimą, bet niekaip negalėjau rasti. Mano kaimynės dešimtmetis sūnus sako, kad vietoj to galime patys sugiedoti Ukrainos himną, tai mes tiesiog vidurnaktį jį ir sugiedojom“, – prisiminė moteris.
T. Zbickaja pasakoja, kad girdimi apšaudymai ją pačią gąsdina vis mažiau, kartais jai save net pavyksta įtikinti, kad girdi ne sprogimą, o kaimyno stipriau trenkiamų durų garsą. Baisiau pasidaro tik atvykus anūkams – tada ją krūptelėti priverčia mažiausias fronto aidas.
Žada taikų įstatymo įgyvendinimą
Prieš mėnesį patvirtintas įstatymas dėl priemonių Kijevo suverenumui užtikrinti separatistų kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytuose Rusiją įvardija kaip agresorę. Pasirašydamas įstatymą Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šis dokumentas niekaip nepažeidžia tarptautinių Ukrainos įsipareigojimų, įskaitant ir Minsko susitarimus.
Pagal Minsko susitarimus konflikto pusės turi atitraukti nuo fronto linijos sunkiąją ginkluotę ir nutraukti apšaudymus, tačiau stebėtojai teigia, kad Minsko susitarimai nuolat pažeidžiami iš abiejų pusių.
Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas, Kijeve kovo viduryje susitikęs su Lietuvos žurnalistais, sakė, kad priimant naujam įstatymui įgyvendinti reikalingus sprendimus, be kita ko, siekiama išvengti tolesnės Rusijos agresijos. Anot jo, dar anksti kalbėti, ką praktiškai reikš perėjimas nuo dabar šalies rytuose vykdomos antiteroristinės operacijos prie naujo formato operacijos, kurią numato minėtas įstatymas.
„Dar kartą noriu pabrėžti, kad Ukraina laikosi susitarimų dėl taikaus konflikto sprendimo. Mes toliau tikime, kad vienintelis kelias tiems iššūkiams, su kuriais susiduriame, yra diplomatiniai ir politiniai žingsniai, bet kad tas kelias duotų efektą, mums reikia galingų karinių pajėgų“, – BNS paklaustas, ar liks galioti susitarimai dėl paliaubų, teigė ministras.
„Pakeitimai, įgyvendinami pagal naują įstatymą, nereiškia, kad mes planuojame agresyvius žingsnius ar plataus masto atakas, kokios yra planuojamos ir vykdomos iš Rusijos pusės. Neplanuojame nieko tokio, ką Rusija įgyvendino Čečėnijoje. Šitas įstatymas leidžia mums išlaikyti kontrolę, kurią turi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir pasiruošti situacijai, kai užimtos Ukrainos teritorijos galiausiai bus išvaduotos“, – aiškino jis.
Rusija savo ruožtu naują įstatymą dėl Donbaso reintegracijos yra įvertinusi kaip pasiruošimą naujam karui, nes įstatymas leidžia Ukrainai plačiau naudoti savo ginkluotąsias pajėgas.
Ekspertai pažangą vertina atsargiai
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) šią savaitę dar metams pratęsė savo misiją Ukrainoje – šimtai abiejose fronto pusėse patruliuojančių stebėtojų fiksuoja nuolat pasikartojančius Minsko paliaubų pažeidimus.
Alexanderis Hugas iš ESBO misijos naują įstatymą kol kas laiko abstrakčiu dokumentu. Jis pažymi, kad dėl priemonių taikai Rytų Ukrainoje buvo susitarta dar prieš kelerius metus pasirašant Minsko susitarimus, tačiau jiems įgyvendinti trūksta politinės valios.
„Turbūt dar per anksti pateikti vertinimus, į ką naujas įstatymas išvirs praktikoje, reikės daugiau įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, jis yra labai bendrai suformuluotas. Mes bet kokiu atveju atidžiai stebėsime, ką tai reikš civiliams gyventojams, kurie jau pakankamai prisikentėjo per pastaruosius ketverius metus, bet kokios priemonės, kurių imamasi, turi palengvinti jų padėtį“, – atsakydamas į BNS klausimus Lietuvos žurnalistams Kijeve kalbėjo A.Hugas.
Politologas Laurynas Jonavičius teigia, kad reintegracijos įstatymas menkina Minsko susitarimų reikšmę, nors pažymi, kad „jie niekada ir nebuvo labai prasmingi“.
„Visgi ką reiškia pasakymas, kad bus imamasi priemonių atstatyti teritorinį integralumą, čia reikia dar palaukti, pažiūrėti, bet iš esmės tai reiškia, kad dabar Ukrainos kariuomenė jau turi teisinį pagrindą ne tik gintis, stabdyti Rusijos puolimą, bet imtis tiesioginių veiksmų atkurti visos Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet ar tuo bus pasinaudota ir kaip bus pasinaudota, sunku pasakyti. Kontekstas yra toks, kad Ukrainoje bus kitais metais prezidento rinkimai, tai čia daug kas priklausys ir nuo vidinių veiksnių pačioje Ukrainoje“, – BNS sakė L. Jonavičius.
Jis kartu teigė, kad įstatymas neabejotinai skirtas ne tik sustiprinti Ukrainos poziciją tarptautiniuose debatuose, pavyzdžiui, dėl to, kokią teritoriją turėtų kontroliuoti Jungtinių Tautų taikdariai, bet ir siekia paveikti vidines nuotaikas.
„Įstatymą P. Porošenka prastūmė iš dalies dėl to, kad norėjo atsikirsti opozicijai ir net jį kritikuojantiems partneriams, kaltinantiems jį neveikimu ir visokiais kitais dalykais. Per tai jis parodė, kad yra ryžtingas, turi valios“, – svarstė politologas.
Jis aiškino, kad Rusijos ir Ukrainos siūlomos taikdarių misijos skiriasi iš esmės. Rusai siūlo kontroliuoti fronto liniją tarp Donbaso ir Ukrainos, bet visiškai nekalba apie Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolę, kas yra iš esmės didžiausia problema, nes per ją separatistams tiekiama ginkluotė ir laisvai juda vadinamieji žalieji žmogeliukai. Tuo metu Ukrainos planas yra turėti Jungtinių Tautų Saugumo tarybos mandatą tarptautinei misijai, kuri kontoliuotų, kas vyksta ties Rusijos ir Ukrainos siena.
Gyventojai sienos nepriima
Tūkstančiai civilių kasdien per penkis patikros punktus migruoja tarp Ukrainos ir separatistų kontroliuojamų teritorijų. ESBO atstovas A. Hugas sako, kad šis faktas rodo, jog žmonės su šia siena nesusitaiko.
Kertant sieną eilėse kartais reikia paleisti ne vieną valandą, tačiau žmonės vis tiek tai daro – dėl pensijų, kurias Donbaso gyventojams savo pusėje tebeišmoka Ukraina, pigesnių maisto produktų Ukrainoje, už dirbtinės sienos likusių giminių.
„Daugybė žmonių kerta liniją, tai rodo, kad žmonės tebeturi viltį, kad tai baigsis“, – teigė A. Hugas.
Konfliktas Ukrainoje įsiplieskė tuojau po to, kai 2014-ųjų vasarį per Maidano revoliuciją buvo nuverstas Rusijos palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Maskva atsakydama aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o vėliau sukurstė sukilimą šalies rytuose, kad išlaikytų Ukrainą savo įtakos zonoje.
----------
Dalį BNS žurnalisto kelionės į Ukrainą išlaidų apmokėjo Užsienio reikalų ministerija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
