Prie įvažiavimo į Ilovaiską pastatyta nauja puošmena – paminklas „humanitarinės pagalbos“ konvojui.
Monumentas skirtas toms pačios baltų sunkvežimių kolonoms, kuriose gabeno neva humanitarinę pagalbą vargstančiam ir iš tiesų jau kraujyje skęstančiam Donbasui.
Tarptautiniai stebėtojai taip ir nepamatė, kas buvo vežama tuose baltuose „kamazuose“, tačiau baruose girti prorusiški kovotojai skundžiasi nugaros skausmais.
Vienas teigė, kad pasitempė nugarą, kai Donecke, už stadiono „Donbaso Arena“, iš tokių sunkvežimių kėlė „Grad“ raketas ir granatas. Iškrovimo veiksmas vyko vadinamuosiuose parodų rūmuose.
Vietiniai žmonės, žvelgdami į naująjį paminklą, įžvelgia likimo ironiją, tačiau garsiai pasakyti nieko negali.
Tik tarpusavyje pakalba, jog anksčiau ant postamentų statė patrankas arba karinius sunkvežimius – minėjo senelių pergalę prieš fašizmą.
Dabar šių nugalėtojų senelių palikuonys, prisidengdami humanitarine pagalba, pažeisdami tarptautines taisykles, teises ir normas, veža mirtį kadaise buvusiai broliškai ukrainiečių tautai.
Prie Ilovaisko vyko 2014 metų rugsėjį vyko mūšiai, kurie tuomet buvo pavadinti Ilovaisko apsaustimi arba katilu.
Iš viso rusų kariai Ilovaiske buvo apsupę keturis Ukrainos karių batalionus. Buvo sutarta, kad ukrainiečiai bus paleisti, tačiau rusai nesilaikė pažado ir neatidarė vadinamo žaliojo koridoriaus.
Ukrainos kariams mažomis grupelėmis visgi pavyko išsilaisvinti. Bataliono „Krivbas“ vadovas Nikolajus Kolesnikas, kurio kariai buvo patekę į apsuptį, tvirtina, kad Ilovaiskas tapo miestu, kuriame beprasmiškai galvas padėjo daugiau nei šimtas Ukrainos karių.
