Tūkstančiai rohinjų kasmet rizikuoja savo gyvybe pavojingose jūrų kelionėse iš stovyklų Bangladeše ir Mianmare, bandydami pasiekti Malaiziją ir Indoneziją, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
Sitvės miesto fondo „Shwe Yaung Metta“ gelbėtojas Byar La (Bjar La) teigė, kad valtyje, plaukusioje į Malaiziją, buvo daugiau kaip 50 žmonių, kai sekmadienio vakarą ji susidūrė su sunkumais audringoje jūroje.
„Nuo vakar (...) radome 17 lavonų, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Radome aštuonis gyvus vyrus. Policija juos išsivežė apklausti.“
Anot jo, gelbėtojai vis dar bando surasti dingusiuosius be žinios, nors tikslus valtyje buvusių žmonių skaičius nežinomas.
Mianmare, kuriame daugumą sudaro budistai, Rachinų valstijoje gyvena apie 600 tūkst. musulmonų rohinjų. Jie laikomi migrantais iš Bangladešo ir jiems nesuteikiama pilietybė bei judėjimo laisvė.
Mirtini jūros kirtimai
Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros sausio duomenimis, 2022 metais Andamanų jūrą ir Bengalijos įlanką bandė perplaukti daugiau nei 3,5 tūkst. rohinjų, plaukusių 39 valtimis, palyginti su 700 ankstesniais metais.
Praėjusiais metais jūroje žuvo arba dingo be žinios mažiausiai 348 rohinjai, nurodė agentūra ir paragino imtis regioninių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolesniems skendimams.
JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras teigia, kad raginimai regiono jūrų pareigūnams „gelbėti ir išlaipinti nelaimės ištiktus žmones liko neišgirsti, o daugelis valčių dreifuoja jau kelias savaites“.
Organizacija „Amnesty International“ rohinjų gyvenimo sąlygas Rachinų valstijoje prilygina apartheidui.
2017 metais dėl Mianmaro kariuomenės represijų apie 750 tūkst. rohinjų buvo priversti bėgti iš Rachinų valstijos į Bangladešą po plačiai paplitusių pranešimų apie žmogžudystes, padegimus ir prievartavimus.
Po masinio gyventojų pabėgimo Mianmarui JT aukščiausiajame teisme pateikti kaltinimai genocidu.
Bangladešas ir Mianmaras aptarė pastangas pradėti rohinjų pabėgėlių repatriaciją į tėvynę.
Vyriausiasis JAV žmogaus teisių pasiuntinys Bangladeše liepą teigė, kad etninių rohinjų pabėgėlių grįžimui į Mianmarą sąlygos tebėra nesaugios.
Sumažėjęs finansavimas privertė JT maisto agentūrą du kartus šiais metais sumažinti maisto davinius rohinjų pabėgėlių stovykloms Bangladeše.
Gegužę Rachinų valstiją nusiaubė ciklonas, o karinė chunta blokavo tarptautines pastangas teikti pagalbą.
Mianmare tvyro chaosas nuo tada, kai 2021 metų vasarį per karinį perversmą buvo nuversta Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) civilinė vyriausybė ir baigėsi trumpas demokratijos laikotarpis.
