Galintys šaudyti sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis, įskaitant raketas su branduolinėmis galvutėmis, „Iskander“ priklauso atskirai raketų brigadai, kuri savo ruožtu tapo neseniai sukurtos Leningrado karinės apygardos dalimi.
Leningrado karinei apygardai taip pat priklauso 11-asis ir 14-asis armijos korpusai, kurie dislokuoti Kaliningrado ir Murmansko srityse, teigė „Izvestija“ šaltiniai.
Pasak buvusio Baltijos laivyno vado admirolo Vladimiro Valujevo, raketinės brigados formavimas yra atsakas į Suomijos įstojimą į NATO. Dabar Rusijos siena su Aljanso šalimis pailgėjo beveik 1300 km, o blokas turi didžiausias Europoje artilerijos pajėgas – 1500 pabūklų, iš jų 700 haubicų, 700 stambaus kalibro minosvaidžių ir 100 raketinių sistemų.
Pasak „The Moscow Times“ praėjusių metų pabaigoje Suomija pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. JAV pajėgoms buvo suteikta galimybė naudotis penkiolika objektų ir teritorijų, kuriose galima laikyti karinę įrangą ir šaudmenis. Tarp jų yra keturios oro pajėgų bazės, karinis uostas ir geležinkelis šalies šiaurėje. Karinės įrangos sandėliai bus įrengti palei geležinkelio bėgius, vedančius Rusijos sienos link.
Pats faktas, kad buvo atkurta Leningrado karinė apygarda, panaikinta per 2010-ųjų pradžioje vykdytą karinę reformą, rodo, kad Kremlius ilgainiui ruošiasi didelio masto karui su NATO, vasario mėnesį rašė Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Dar visai neseniai visą vakarinę Rusijos sieną kontroliavo Vakarų apygardos formuotės. O tai išblukino Rusijos pajėgų „strateginį dėmesį“, pažymėjo analitikai.
Vasario 26 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku Vakarų apygarda buvo padalinta į dvi apygardas: nuo šiol Maskvos apygarda kontroliuos sieną su Ukraina ir Lenkija, o Leningrado apygarda – NATO šiaurės rytų sieną.
Manoma, kad tokiu būdu siekiama padėti kariuomenei vienu metu kontroliuoti kovinius veiksmus Ukrainoje ir užimti strategines pozicijas Šiaurės Atlanto aljanso šalių atžvilgiu, anksčiau rašė Karo tyrimų instituto analitikai. Jie taip pat priminė, kad Kremlius sprendimą sukurti Leningrado karinę apygardą aiškino naujų NATO narių Suomijos ir Švedijos įstojimu.
Praėjusių metų pradžioje V.Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje. Tai buvo laikoma perspėjimu Vakarams, padidinusiems karinę paramą Ukrainai. V.Putinas yra sakęs, kad Rusija išlaikys šių ginklų kontrolę.
Gruodžio pabaigoje Baltarusijos autokratinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Rusija baigė į jo šalį gabenti taktinius branduolinius ginklus.