Mūsų dienomis spalvingi namai ant polių pakeitė daugelį sutręšusių griuvenų, likusių tame JAV pietiniame pajūrio žemumos mieste, kai katastrofinis potvynis pagaliau nuslūgo.
Pučiamųjų orkestrai vėl žygiuoja klestinčiame Prancūzų kvartale, lydimi šokančių vietos gyventojų ir turistų. Miestas išsaugojo gastronomijos rojaus šlovę: jame veikia 600 restoranų daugiau negu prieš „Katrina“ siautėjimą.
„Mūsų miestas vėl atsistojo, o šis atsigavimas yra viena iš nuostabiausių pasaulyje istorijų apie tragediją ir triumfą, prisikėlimą ir atpirkimą“, – antradienį sakė Naujojo Orleano meras Mitchas Landrieu.
„Vienas žodis: ištvermė“, – pridūrė jis.
Daugiau negu 1,8 tūkst. žmonių žuvo JAV Meksikos įlankos pakrantėje, daugiausiai Naujajame Orleane, o dar per milijonas gyventojų buvo priversti palikti savo namus, kai 5-osios kategorijos uraganas smogė tam regionui 2005 metų rugpjūčio 29 dieną. Audros padaryta materialinė žala vertinama 150 mlrd. dolerių.
Bene daugiausiai žalos buvo padaryta sugriuvus prastai įrengtiems ir prižiūrėtiems apsauginiams pylimams, neatlaikiusiems didžiulės audros patvankos spaudimo. Potvynis užliejo apie 80 proc. Naujojo Orleano namų, o vandens gylis kai kur siekė šešis metrus.
Vangus vyriausybės atsakas atskleidė šalies nesugebėjimą geriau pasirengti reaguoti į krizes, nors milijardai dolerių buvo išleista teritoriniam saugumui užtikrinti po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.
Praėjo keturios dienos, kol sunkvežimiai atvežė maisto ir vandens dešimtims tūkstančių įstrigusių žmonių.
Galiausiai buvo evakuotas visas miestas. Praėjo kelios savaitės, kol buvo nusausintas potvynių vanduo, o namai buvo patikrinti, ieškant aukų. Turėjo praeiti dar keli mėnesiai, kol dauguma žmonių galėjo sugrįžti namo.
Naujasis Orleanas, kuriame kadaise veikė didžiausias Jungtinėse Valstijose vergų turgus, iki audros buvo rasiškai labai susiskaldęs miestas, kuriame klestėjo nusikalstamumas, mokyklos buvo nepakankamai finansuojamos, infrastruktūra – byranti, o ekonominės galimybės – menkos.
Naujasis Orleanas, kuriame kadaise veikė didžiausias Jungtinėse Valstijose vergų turgus, iki audros buvo rasiškai labai susiskaldęs miestas, kuriame klestėjo nusikalstamumas, mokyklos buvo nepakankamai finansuojamos, infrastruktūra – byranti, o ekonominės galimybės – menkos.
Praėjus dešimtmečiui miesto ekonomika klesti.
Viešbučių užimtumas dabar didesnis negu būdavo prieš audrą; nuo 2010 metų buvo sukurta 14 tūkst. naujų darbo vietų, o naujų verslo įmonių įkuriama 64 proc. daugiau, lyginant su nacionaliniu vidurkiu.
Nusikalstamumas sumažėjo: žmogžudysčių įvykdoma mažiausiai per pastaruosius 43 metus, o miesto kalėjimuose laikomų žmonių sumažėjo dviem trečdaliais. Švietimo padėtis taip pat pagerėjo – mokslus sėkmingai baigia daugiau moksleivių, o jų pažymiai smarkiai pagerėjo.
Vis dėlto Naujasis Orleanas yra antrasis miestas Jungtinėse Valstijose pagal pajamų nelygybę, o neturtingesniuose rajonuose tikėtina žmonių gyvenimo trukmė tėra 54 metai – 25 metais mažesnė negu prabangiuose rajonuose, esančiuose vos už kelių kilometrų.
Kai kurie gyventojai sako, kad taip pat pasikeitė miesto atmosfera, kuris anksčiau buvo labiau afrokaribietiška ir kreoliška negu amerikietiška.
Daugybė gyventojų į savo miestą taip ir nesugrįžo. Dabar Naujajame Orleane gyvena apie 100 tūkst. mažiau žmonių negu gyveno prieš „Katriną“, o daugelis jų yra naujai atvykę.
Juodaodžių bendruomenė sumažėjo apie 115 tūkst. žmonių; 2000 metais jie sudarė 68 proc. miesto gyventojų, o 2013-aisiais – jau tik 60 procentų, rodo naujausi surašymo duomenys.
Poetė ir smulkaus verslo įmonės savininkė Asia Rainey užaugo katastrofos smarkiai nuniokotame Žemutiniame 9-ajame rajone. Ji tebegedi draugų, artimųjų ir bendruomenės narių, kurie niekada nebegrįžo.
„Mums sunkiai sekasi išsilaikyti, – sakė ji. – Naujojo Orleano niekada nebus be žmonių, kurie jį pastatė.“
