Šiaurės Makedonijos ir Albanijos pakvietimo derėtis dėl įstojimo į Bendriją klausimą susirinkę Liuksemburge aptarė ES šalių diplomatijos vadovai ir Europos reikalų ministrai. Jau ne pirmą sykį – per tokį pat susitikimą birželį buvo nuspręsta reikalą atidėti iki spalio.
Vasarą kalbėta, kad spalį jau tikrai reikės susitarti – Jeano-Claude'o Junckerio Europos Komisija dirba paskutines savaites, be to, kvietimui derėtis rugsėjį pritarė Vokietijos Bundestagas.
Tačiau Šiaurės Makedonijos viltis dar kartą prismaugė Prancūzija – vienintelė valstybė, vetavusi Skopjės eurointegracines viltis. Nyderlandai ir Danija parėmė Šiaurės Makedoniją, bet pasipriešino derybų su Albanija pradžiai.
Suomija, šį pusmetį pirmininkaujanti ES, dar pasiūlė atskirti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos bylas.
Bet Prancūzija nesutiko, ir Suomijos užsienio reikalų ministras Tytti Tuppurainenas netrukus paskelbė, kad klausimas keliauja į ketvirtadienį prasidėsiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Tai – turbūt paskutinis šansas Šiaurės Makedonijai.
ES praranda patikimumą?
Aišku, momentas – ne pats palankiausias. ES šalių lyderiai, ketvirtadienį susirinksiantys Briuselyje, daug dėmesio neabejotinai skirs „Brexit“ reikalams, taip pat – atsakui į Turkijos karinę operaciją Sirijos šiaurėje.
Bet Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin buvo atvira. Ji pareiškė, kad Paryžius pasisako prieš derybas dėl narystės su abiem Vakarų Balkanų regiono šalimis.
Ministrės teigimu, tiek Šiaurės Makedonijoje, tiek Albanijoje reikia daugiau reformų. Be to, būtina rasti būdą sustabdyti ar bent prilėtinti „protų nutekėjimą“ iš abiejų valstybių – šis procesas vyko daugelyje po 2004 metų į ES įstojusių šalių.
A.de Montchalin dar pareiškė, kad reikėtų apmąstyti tai, kaip Europos Komisija vykdo derybas su narystės siekiančios šalimis.
Paryžiaus kritikai tikina, kad patikimumą praranda būtent ES, žadėjusi Skopjei atverti duris į Bendriją, jei bus susitarta su Graikija dėl šalies pavadinimo keitimo.
Vis dėlto jos pastaba dėl „protų nutekėjimo“ keistoka. Tai išties problema, apie kurią nebuvo konkrečiai kalbama į Bendriją stojant kitoms šalims, įskaitant Lietuvą. Negana to, į derybų procesą jau įsisukusios Serbija ir Juodkalnija, kurioms šis klausimas nekeliamas.
A.de Montchalin kalba apie „patikimumą“ – esą kriterijai buvo nustatyti pernai ir jų reikia laikytis. Esą, pavyzdžiui, Šiaurės Makedonijos atveju dar nebaigta specialiojo prokuroro biuro įkūrimo procedūra.
Tačiau Paryžiaus kritikai tikina, kad patikimumą praranda būtent ES, žadėjusi Skopjei atverti duris į Bendriją, jei bus susitarta su Graikija dėl šalies pavadinimo keitimo.
Prancūzija nenusileidžia – derybų nebus. Vienas vyriausybės pareigūnas patikino: „Šios šalys vieną dieną priklausys Europos Sąjungai, bet per anksti pradėti teisinį procesą, susijusį su Bendrijos plėtra.“
Pasekmės gali būti pavojingos
Tiesa, dar ne viskas prarasta. Mat Vokietija, kita itin svarbų balsą ES turinti šalis narė, Šiaurės Makedonijos priėmimui – ar bent sąlygų priėmimui sudarymui – pritaria.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, anot šalies vyriausybės atstovų, turėjo iškelti Vakarų Balkanų ateities klausimą per dvišales derybas su E.Macronu, kurios vyko trečiadienį. Tiesa, po susitikimo paskelbtuose pranešimuose Šiaurės Makedonija ar Albanija nėra minimos.
Bet kokiu atveju A.Merkel apie problemą ir prancūzų veto turėtų užsiminti jau ketvirtadienį, kai ES šalių vadovai susitiks Briuselyje. Vyriausybės Berlyne atstovas „Euractiv“ pabrėžė: „Bendrijai tai yra strateginis klausimas.“
Dar vienas portalo šaltinis tvirtino, kad Prancūzija nusileistų tik tokiu atveju, jei Vokietija susitaikytų su tam tikromis Paryžiaus idėjomis dėl, pavyzdžiui, euro zonos reformos.
Savo ruožtu E.Macronas jau galvoja apie 2022-ųjų prezidento rinkimus, po kurių tikisi išsilaikyti Eliziejaus rūmuose. Jis esą taip pat nenori provokuoti Rusijos, irgi norinčios įtakos Vakarų Balkanuose.
Maskvai kol kas sekasi dvejopai. Serbija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija siekia narystės ES, o Juodkalnija jau yra prisijungusi prie NATO. Tiesa, Belgrade apie narystę Aljanse nekalbama.
Daugelis kitų ES narių neslepia nusivylimo Prancūzijos pozicija dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos. Mat geopolitinė aplinka išties sudėtinga.
Esą jei Prancūzijos veto destabilizuotų reformas vykdyti nusiteikusią Šiaurės Makedonijos vyriausybę, kuriai vadovauja Zoranas Zajevas, opozicija – partija VMRO-DPMNE – galėtų atsisukti į Rusiją.
