Prieš J.Bideno ir Xi Jinpingo pokalbį Taivano sąsiauriu praplaukė JAV ir kinų karo laivai

Abu laivai praplaukė sąsiauriu likus kelioms valandoms iki labai laukto JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos kino Xi Jinpingo pokalbio apie karą Ukrainoje ir kitomis temomis.

Pokalbis prasidėjo penktadienį kiek po 9 val. Vašingtono (15 val. Lietuvos) laiku ir truko kone dvi valandas.

Jo metu Xi Jinpingas pasakė J.Bidenui, kad nuo tada, kai demokratas pradėjo eiti pareigas, dvišaliai santykiai susidūrė su „vis didesniais ir didesniais iššūkiais“, iš dalies dėl „klaidingų“ JAV signalų dėl Taivano nepriklausomybės, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

„Netinkamas Taivano klausimo sprendimas turės neigiamą poveikį dvišaliams ryšiams. Kinija tikisi, kad JAV skirs deramą dėmesį šiam klausimui“, – teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos anglų kalba paskelbtame pranešime apie prezidentų pokalbį.

Anksčiau šį mėnesį buvęs JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo per vizitą saloje pareiškė, kad Vašingtonas turėtų diplomatiškai pripažinti Taivaną kaip „nepriklausomą ir suverenią valstybę“.

Vašingtonas išlieka pagrindinis Taivano sąjungininkas ir aprūpina salą ginkluote, nors 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną.

Karo laivų manevrai

Vandens kelias, skiriantis Kiniją nuo autonomiją turinčio demokratinio Taivano, yra įtampos zona pasaulio karinėms jūrų pajėgoms.

Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir ne kartą žadėjo vieną dieną jį užimti, prireikus – jėga. Tuo metu Vašingtonas, svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas, sąsiaurį laiko tarptautiniu vandens keliu.

Taivano gynybos ministerija trumpame pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP, patvirtino, kad penktadienį Kinijos lėktuvnešis „Shandong“ praplaukė sąsiauriu.

„Pabrėžiame, kad tai žinome ir stebime visus Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos lėktuvus ir laivus, veikiančius Taivano sąsiaurio apylinkėse“, – sakoma pareiškime.

Vėliau JAV Gynybos departamentas elektroniniu paštu AFP pranešė, kad penktadienį Taivano sąsiauriu plaukė „vienas iš mūsų eskadrinių minininkų“.

Anot Kinijos valstybinės žiniasklaidos, Xi Jinpingas penktadienį pareiškė J.Bidenui, kad valstybių konfliktai „niekam nėra naudingi“ ir kad abi šalys turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę“ už taiką pasaulyje.

Panašūs karo laivų manevrai 180 km platumo Taivanio sąsiauryje nėra reti.

Pastarąjį kartą „Shandong“ juo plaukė 2020 metų gruodį – praėjus dienai po to, kai tą patį padarė JAV karo laivas.

2019-ųjų gruodį, likus kelioms savaitėms iki rinkimų Taivane, „Shandong“ taip pat praplaukė sąsiauriu.

Pekino ir Taibėjaus santykiai ypač atšalo nuo 2016 metų, kai į valdžią atėjo dabartinė prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven). Ji nepritaria Pekino požiūriui, kad sala yra „vienos Kinijos“ dalis.

Pastaraisiais metais Kinija pradėjo labiau žvanginti ginklais. Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į jo oro erdvės gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP parengta tokių pranešimų suvestinė. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380.

Vadovaujant J.Bideno administracijai, Vašingtonas teikia paramą Taibėjui: iki šiol JAV patvirtino mažiausiai du ginkluotės sandorius su sala, skirtus stiprinti jos oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tokie sandoriai labai pykdo Pekiną, teigiantį, kad ši parama „rimtai kenkia“ JAV ir Kinijos santykiams.