Pasak Rababos Fatimos, 1,2 mlrd. žmonių, kurie gyvena 46 mažiausiai išsivysčiusiose planetos šalyse, „tenka bene didžiausia našta“ dėl COVID-19, klimato katastrofų ir Rusijos karo Ukrainoje.
„COVID-19 pandemija dešimtmečiu ar net daugiau atitolino mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymosi pažangą, ypač siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT)", – naujienų agentūrai teigė ši Bangladešo diplomatė prieš savaitgalį Kataro sostinėje Dohoje prasidedančią konferenciją, kurioje bus kalbama apie skurdžiausių šalių vystymąsi.
„Jei iš tiesų norime pakeisti tendenciją ir užtikrinti, kad jos grįžtų į tvaraus gyvenimo vystymosi tikslų įgyvendinimo kelią, ypač šį paskutinį veiklos dešimtmetį, turime dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau išteklių mažiausiai išsivysčiusioms šalims“, – teigė R.Fatima.
JT valstybės narės 2015-aisiais priėmė 17 DVT, tarp jų – iki 2030-ųjų užtikrinti apsirūpinimą maistu, panaikinti skurdą ir suteikti prieigą prie švarios ir įperkamos energijos.
„Nebus tvaraus atsigavimo, nebus darbotvarkės, kurią švęsime 2030-aisiais, jei tie, kurie yra labiausiai nuskriausti, bus palikti nuošalyje“, – pridūrė ji.
R.Fatima tikisi, jog tradicinės šalys donorės Dohoje prisiims konkrečius įsipareigojimus, kartu ji pabrėžė, kad neturtingesnės šalys yra suinteresuotos būti nebe tokios priklausomos nuo oficialios pagalbos.
JT pasiuntinė tvirtino, jog turime „padėti jiems stiprinti atsparumą tokiems smūgiams ateityje“.
Kovo 5–9 dienomis vyks penktoji JT mažiausiai išsivysčiusių šalių konferencija.
Taip siekiama „sukurti pačių mažiausiai išsivysčiusių šalių struktūrą ir gebėjimus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pagalbos ir padidintas jų prekybos ir investicijų pajėgumas“, sakė R.Fatima, pateikusi savo gimtojo Bangladešo pavyzdį.
„Šiuo atžvilgiu jis [Bangladešas] sugebėjo užtikrinti aprūpinimą maistu ir užauginti pakankamai ryžių, maisto, kad galėtume pamaitinti 165 milijonus žmonių. Jis pradėjo teikti paslaugas ir gaminti [produkciją] ir tapo antra pagal dydį gatavų drabužių eksportuotoja pasaulyje po Kinijos“, – teigė ji.
Bangladešas yra viena iš 16 valstybių, kurios siekia atsikratyti mažiausiai išsivysčiusių šalių etiketės, o Daka nori tai padaryti 2026-aisiais.
R.Fatima nori, jog šios šalys dalytųsi savo patirtimi, mat „mažėjant pagalbos apimtims, neišvengiamai teks pačioms kurti savo pajėgumus“.
Pasak JT pasiuntinės, tai, kad Kataro sostinėje Dohoje dalyvaus privataus sektoriaus įmonės iš išsivysčiusių Šiaurės ir besivystančių Pietų šalių, įrodo mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių potencialą.
„Privatus sektorius nėra labdara. Jis čia yra tam, kad užsiimtų verslu“, – pridūrė R.Fatima, atkreipdama dėmesį į gamtinius išteklius ir didžiulį jaunų gyventojų skaičių šiose daugiausiai Afrikos šalyse.
„Manau, kad tai suteikia mums daug vilties. Mes išgyvename labai sudėtingus laikus. Tačiau taip pat labai svarbu nepasiduoti“, – pridūrė R.Fatima.
