COVID-19 pasaulyje dabar
- Visame pasaulyje nustatyta per 118 mln. susirgimų infekcija, 2,6 mln. su ja siejamų mirčių
- Infekcija išplito beveik 200 šalių
- Labiausiai paveikta šalimi tapo JAV – daugiau nei 527 tūkst. mirčių
- Per metus spėta sukurti 4 vakcinas, kurios yra patvirtintos Europos Sąjungoje
- Pasaulį neramino sparčiai plintančios COVID-19 atmainos
Apie COVID-19 pandemiją 2020 metų kovo 11-ąją paskelbė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paskelbta koronaviruso pandemija: ką tai reiškia?
Tuo metu virusas jau sparčiai plito už Kinijos ribų.
„Šiuo metu 114 šalių yra daugiau kaip 118 tūkst. susirgimų, 4 291 žmogus mirė“, – tuometinę situaciją apibūdino PSO vadovas ir prognozavo, jog užsikrėtimų, mirčių ir COVID-19 paveiktų šalių skaičius tik augs.
PSO reiškė susirūpinimą dėl COVID-19 protrūkio masto ir sunkumo, atskirų šalių neveikimo jį valdant.
„Vertiname, kad COVID-19 galima apibūdinti kaip pandemiją“, – paskelbė T.A.Ghebreyesusas.
Pandemija nėra tas žodis, kurį ištarti lengva ar galima vartoti nerūpestingai.
„Pandemija nėra tas žodis, kurį ištarti lengva ar galima vartoti nerūpestingai. Tai žodis, kurį netinkamai vartojant galima sukelti nepagrįstą baimę arba nepagrįstą susitaikymą, kad kova, sukėlusi bereikalingas kančias ir mirtį, baigėsi“, – pažymėjo jis.
PSO generalinis direktorius prieš metus teigė, kad padėties apibūdinimas kaip pandemijos nekeičia šio viruso keliamos grėsmės vertinimo.
Tai esą nekeičia to, ką daro PSO, nekečia to, ką turėtų daryti šalys.
„Dar niekada iki šiol nematėme pandemijos, kurią sukėlė koronavirusas. Tai pirmoji tokia pandemija“, – tikino T.A.Ghebreyesusas.
„Ir dar niekada neregėjome pandemijos, kurią tuo pačiu metu būtų galima suvaldyti“, – pridūrė jis.
-
Lietuvoje – 596 nauji COVID-19 atvejai, mirė dar 9 žmonės, virusas plinta įmonėse, šeimose
-
Žalia šviesa „Johnson & Johnson“ vakcinai: leista ją naudoti ES
-
Vokietijoje stebimas sergamumo COVID-19 šuolis, perspėjama apie epidemijos trečiąją bangą
-
Lietuva pagal sergamumą COVID-19 – 17, pagal mirtingumą – 13 Europos Sąjungoje
PSO, pasak T.A.Ghebreyesuso, nuo pat tada, kai tik buvo pranešta apie pirmuosius COVID-19 atvejus, veikė „visiško reagavimo režimu“.
Esą kiekvieną dieną ragino šalis imtis skubių ir agresyvių veiksmų.
„Skambinome pavojaus signalu garsiai ir aiškiai“, – tuomet tikino PSO generalinis direktorius.
2020 metų kovo 11-ąją 81 šalis visame pasaulyje dar nebuvo nustačiusi jokių COVID-19 atvejų, o 57 šalys pranešė turinčios apie 10 ar mažiau susirgimų šiuo virusu.
„Visos šalys dar gali pakeisti pandemijos eigą“, – tada teigė T.A.Ghebreyesusas.
Jis aiškino, kad šalys, kurios aptinka, testuoja, gydo ir izoliuoja bei reaguoja net tada, kai nustatoma vos keletas susirgimų, gali užkirsti kelią didesniam viruso išplitimui.
Vertindamas valstybių galimybes valdyti koronaviruso plitimą, PSO generalinis direktorius teigė, kad kai kurioms jų stinga pajėgumų, išteklių ar galiausiai – ryžto.
Jis dėkojo Italijai, Iranui ir Pietų Korėjai, kurios tuo metu ėmėsi neigiamai ekonomiką veikiančių priemonių tam, kad suvaldytų infekcijos plitimą.
T.A.Ghebreyesusas teigė, kad pasaulį ištiko ne tik sveikatos krizė, bet tokia, kuri palies kiekvieną sektorių.
Jis ragino valstybes plėsti reagavimo į ekstremalias situacijas mechanizmus, informuoti gyventojus apie grėsmes ir kaip nuo jų apsisaugoti, bandyti atsekti visus, kontaktavusius su užsikrėtusiais, ruošti ligonines ir apmokyti jų darbuotojus.
Taip pat – rūpintis vienas kitu.
Kas tuo metu vyko Lietuvoje?
Tuo metu Lietuvoje praėjusių metų kovo 11-ąją iš viso turėjome 3 patvirtintus COVID-19 atvejus.
Du iš jų diagnozuoti iš Šiaurės Italijos grįžusiai kauniečių sutuoktinių porai, vienas – iš Italijos grįžusiai šiaulietei.
Šalyje dar nebuvo paskelbtas karantinas, bet galiojo ekstremali situacija. Ruoštasi įsigyti apsaugos priemonių, gyventojai buvo raginami atsisakyti kelionių.
PSO paskelbus COVID-19 pandemiją, į tai sureagavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
„Iliuzijų dėl COVID-19 plitimo neliko. Italijoje situacija yra labai labai sudėtinga. Šiandien ten mirė 196 žmonės. Intensyvios terapijos skyriai nebegali užtikrinti reikiamos pagalbos apimčių visiems pacientams“, – tuomet feisbuke rašė jis.
V.Kasiulevičius išvardijo šešias priemones, kurių derėtų imtis siekiant išvengti COVID-19 plitimo Lietuvoje.
Privalome didinti PGR testavimo apimtis ir imtis sienų kontrolės.
„Privalome didinti PGR testavimo apimtis ir imtis sienų kontrolės. Tačiau svarbesnis visuomenės sveikatos priemonių taikymas tam, kad sumažinti artėjantį viruso smūgį Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai.
Jau anksčiau pateikiau įrodymus, kad jau dabar COVID-19 įtaka Italijos sveikatos apsaugos sistemai keletą kartų viršijo gripo poveikį ir situacija blogėja kasdieną.
1) Susisiekimas su Italija ir kitomis intensyvaus viruso plitimo zonomis galimas tik užtikrinant būtinųjų prekių gabenimą, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dalyvavimas visose konferencijose, parodose ir susitikimuose privalo būti atšauktas.
2) Aiškiai nurodyti laiką, per kurį visi Lietuvos piliečiai turi palikti Italijos ir kitų endeminių šalių teritoriją. To nepajėgiantiems padaryti užtikrinti jų sugrįžimą panaudojant karo transporto lėktuvus.
3) Visi atvykę iš Italijos ir kitų viruso endeminių zonų Lietuvos ir užsienio piliečiai privalo patekti į 14 dienų karantiną.
Atsisakome visų rankų paspaudimų, apsikabinimų, renginių, konferencijų.
4) Socialinė distancija. 2 metrų atstumo užtikrinimas tarp šalies piliečių. Nuo šiandien 2 mėnesiams atsisakome visų rankų paspaudimų, apsikabinimų, renginių, konferencijų. Autobusuose ir troleibusuose leidžiamos tik sėdimos vietos.
5) Visi sporto ir kultūros renginiai turi būti stabdomi ne trumpesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui.
6) Per artimiausią savaitę parengiamas visų tipų mokymo įstaigų veiklos stabdymo planas keičiant mokymą į nuotolinį panaudojant internetą ir televiziją. Planas įgyvendinamas per 48 valandas užregistravus pirmąjį SARS-CoV-2 viruso plitimo visuomenėje atvejį“, – tuomet rašė jis.
Jau kovo 12-ąją Vyriausybė Lietuvoje dviem savaitėms sustabdė ugdymo procesą, viešus renginius tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse.
Šiuo metu, ketvirtadienio Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje – beveik 204 tūkst. patvirtintų koronaviruso atvejų.
Su šia liga siejami 6 777 mirties atvejai.
Lietuvoje galioja karantino režimas ir kasdienio gyvenimo ribojimai, tęsiasi vakcinacijos procesas.
Randasi naujų COVID-19 atmainų, kai kurios jų – pavojingesnės, plinta sparčiau.
Lietuvoje jau turime 80 „britiškosios“ koronaviruso mutacijos atvejų.
