Opozicinis Apsisprendimo judėjimas („Vetevendosje“) per sekmadienį vykusį balsavimą surinko apie 48 proc. balsų, rodo duomenys, gauti suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsalapių.
Tai beveik dvigubai geresnis rezultatas, palyginti su ankstesniais rinkimais 2019 metais. Jis atspindi rinkėjų troškimą matyti naują vadovybę problemų persekiojamame Kosove.
„Ši puiki pergalė yra proga pradėti pokyčius, kurių norime“, – pergalės kalboje sakė aštrią retoriką mėgstantis Apsisprendimo judėjimo lyderis Albinas Kurti, elito seniai laikomas rakštimi pašonėje.
„Šie rinkimai iš tiesų buvo referendumas dėl teisingumo ir užimtumo, taip pat dėl kovos su korupcija ir valstybės užvaldymu“, – sakė 45 metų politikas ir įspėjo, kad priešaky laukia „daug kliūčių“.
Pirmalaikiai rinkimai įvyko po neramių metų, per kuriuos koronaviruso pandemija dar labiau padidino socialinę ir ekonominę krizes buvusioje Serbijos provincijoje, prieš trylika metų paskelbusioje nepriklausomybę po etninių albanų sukilėlių vadovauto separatistinio karo.
Kosovas, viena skurdžiausių Europos ekonomikų, išgyvena pandemijos sukeltą nuosmukį, o 1,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje dar neprasidėjo skiepijimas nuo koronaviruso.
Tačiau Apsisprendimo judėjimo šalininkams sekmadienio balsavimo rezultatai pakurstė viltį dėl šviesesnio rytojaus. Susirinkę pagrindinėje sostinės Prištinos aikštėje švęsti pergalės jie leido fejerverkus, o gatvėse riedėjusių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus.
Kitos dvi didžiausios partijos – valdančioji centristinė Kosovo demokratinė lyga (LDK) ir konservatyvi Kosovo demokratinė partija (PDK) – surinko atitinkamai 13 ir 17 proc. balsų.
Buvusių sukilėlių vadovaujama PDK ilgą laiką dominavo šalies politinėje arenoje.
Abi stovyklos pripažino pralaimėjimą. Kadenciją baigiantis LDK premjeras Avdullah Hoti pažadėjo, kad jo partija konstruktyviai dirbs parlamento opozicijoje.
Ašarinės dujos parlamente
Apsisprendimo judėjimas, anksčiau surengęs ne vieną provokacinę akciją, pavyzdžiui, paskleidęs ašarines dujas parlamente, užgimė šio amžiaus pirmame dešimtmetyje kaip protestų judėjimas, nukreiptas prieš vietos elitą ir tarptautinę įtaką Kosovui, kuris po karo tapo Jungtinių Tautų protektoratu.
2011-aisiais Apsisprendimo judėjimas pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir prasimušė į parlamentą. Pastaraisiais metais ši politinė jėga sušvelnino savo radikalią retoriką.
Partija rinkimuose dalyvavo su antikorupcine programa. Ji kaltino ankstesnius Kosovo lyderius, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais jie leido suklestėti kyšininkavimui, švaistė valstybės lėšas ir netinkamai ją valdė, eiliniams piliečiams kenčiant skurdą ir nepriteklių.
Beveik visą praėjusį dešimtmetį Kosovą valdė buvę sukilėlių vadai, praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigoje vadovavę etninių albanų kovai prieš serbų pajėgas.
Politinio elito veikėjai, anksčiau šlovinti kaip nepriklausomybės didvyriai, ilgainiui tapo Kosovą varginančių socialinių ir ekonominių negandų veidu. Šalyje vidutinė alga siekia apie 500 eurų, o jaunimo nedarbas – 50 proc., tad daugelis jaunuolių yra priversti vykti į užsienį.
„Žmonės laukia permainų, laukia, kad būtų išrauti su šaknimis mums trukdantys dalykai, tokie kaip korupcija ir nepotizmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė medikas Sadikas Kelemendi, balsavęs apsnigtoje Prištinoje.
Buvusių sukilėlių stovyklą taip pat susilpnino pagrindinių lyderių nebuvimas. Vienas jų, buvęs Kosovo prezidentas Hashimas Thaci, pernai lapkritį buvo sulaikytas ir stojo prieš karo nusikaltimų teismą Hagoje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui per 1998–1999 metų sukilimą prieš Serbiją.
Nauja karta
Dabar Apsisprendimo judėjimas turi daug šansų suformuoti valdančiąją daugumą, jei suvienys jėgas su mažumoms atstovaujančiomis partijomis, kurioms 120 vietų parlamente yra rezervuota 20 mandatų, pusė jų – serbų bendruomenei.
Judėjimas užėmė pirmą vietą ir ankstesniuose, 2019 metais vykusiuose rinkimuose, tačiau tąsyk gavo tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų balsų ir išsilaikė valdžioje vos pusšimtį dienų, nes trapi koalicija su LDK subyrėjo.
Kur kas sėkmingesnį pasirodymą sekmadienio rinkimuose analitikai sieja ir su nauju A.Kurti aljansu su laikinąja prezidente Vjosa Osmani. 38 metų politikė neseniai paliko LDK ir prisijungė prie A.Kurti, sudarydama su juo charizmatišką tandemą per rinkimų kampaniją.
„Manau, atėjo laikas prie Kosovo vairo stoti naujai politikų kartai – ne tiek kalbant apie amžių, kiek apie mąstyseną“, – prieš rinkimus naujienų agentūrai AFP sakė V.Osmani.
Nors pats A.Kurti nekandidatavo į parlamentą, nes tai daryti jam draudžia 2018 metais paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dėl ašarinių dujų paskleidimo parlamente, jo partija gali paskirti jį ministru pirmininku.
Tokiu atveju šis politikas, besilaikantis griežtos pozicijos Serbijos atžvilgiu, susidurtų su smarkiu Vakarų spaudimu rimtai imtis derybų su šiaurine kaimyne, vis dar atsisakančia pripažinti Kosovo nepriklausomybę.
Šis tebesitęsiantis ginčas daugiau kaip du dešimtmečius kursto įtampą regione ir tiek Serbijai, tiek Kosovui užkerta kelią prisijungti prie Europos Sąjungos.
