Ahmedą Aboutalebą, kaip ir daugelį šalies musulmonų, erzina ir gąsdina pikta Nyderlandų parlamento rinkimų kampanija. Radikalūs kandidatai niekina islamą, o musulmonus vaizduoja kaip pašaliečius, nenorinčius integruotis į olandų kultūrą ir visuomenę.
Vis dėlto jis – ne paprastas Nyderlandų musulmonas. A.Aboutalebas – Roterdamo, antrojo pagal dydį šalies miesto, meras. Jis puikiai kalba olandiškai ir yra vienas populiariausių šalies politikų.
Be to, jis ne vienas. Nyderlandų parlamento pirmininkė Khadija Arib irgi yra musulmonė, nors jos Leiboristų partija prarado populiarumą ir rinkimuose gerų rezultatų nesitiki.
Šalyje gyvena daugybė musulmonų profesionalų – socialinių darbuotojų, žurnalistų, komikų, verslininkų, bankininkų.
Tačiau ir pats A.Aboutalebas, Roterdamo, kuriame gyvena imigrantai iš 174 šalių, o 15-20 proc. gyventojų yra musulmonai, atvirai klausia: „Jausmas toks: jei kultūrinių kitų pasaulio dalių įtakų per daug, ką tai reiškia olandų tradicijoms ir kultūrai?“
Darniau nei kaimynystėje
Olandų analitikai ir žurnalistai dėl tokio stereotipo pyksta ir kalba apie mitus (apie tai – čia), bet pasaulyje trečiadienio rinkimai Nyderlanduose laikomi Europos išbandymų 2017-aisiais pradžia – vėliau laukia svarbūs balsavimai Prancūzijoje, Vokietijoje, galbūt Italijoje.
Nacionalistinės, populistinės partijos puola Europos Sąjungą, kalba apie autentiškų tautų Europą ir puola imigrantus.
Ypač stebina tai, kad tokios jėgos populiarios Nyderlanduose – šalyje, kurioje musulmonai imigrantai jau kelios kartos iš eilės sėkmingai įsilieja į visuomenę. Ši valstybė – integracijos rojus, jei ją lygintume su Prancūzija ar Belgija.
Nacionalistinės, populistinės partijos puola Europos Sąjungą, kalba apie autentiškų tautų Europą ir puola imigrantus.
Taip, būtent čia Geertas Wildersas neseniai apibūdino šalyje gyvenančius marokiečius kaip „šiukšles“, o jo Laisvės partija (PVV) greičiausiai pateks tarp trijų daugiausia balsų surinksiančių politinių jėgų.
Bet nors barjerai egzistuoja, daug Nyderlandų musulmonų – kaip 55-erių A.Aboutalebas, į šalį paauglystėje atvykęs iš Maroko – neabejoja, kad už sunkų darbą atlyginama.
Tiesa, tai ankstesnės kartos mantros. A.Aboutalebo sėkmės istorija skamba kaip tolimas sapnas jauniems Nyderlandų musulmonams, kurių gyvenimas – sunkus.
Imigrantų vis daugėja
Nėra abejonių, kad Nyderlanduose auga religinis šališkumas, kuriuo atsakoma į vis didesnį musulmonų migrantų skaičių. Be to, bijomasi teroristinių atakų.
Tiek migracijos, tiek saugumo problemas visada pasiruošę išnaudoti politikai, kurie vis kalba, jog Nyderlanduose jau tiek daug nekrikščionių ir nebaltųjų, kad šalies tradicijos netrukus bus prarastos.
Visgi tokiuose aiškinimuose krislas tiesos yra: Nyderlanduose vis daugėja migrantų ne iš Vakarų šalių. Valstybėje yra 17 mln. gyventojų, o 10 proc. – etninių mažumų atstovai. Aišku, ne vien musulmonai – čia gyvena daug indų, kurie yra arba induistai, arba budistai.
Nuo 2002 iki 2015 metų savivaldybių, kuriose 10-25 proc. gyventojų yra imigrantai, skaičius padvigubėjo.
Nyderlandų centrinis statistikos biuras skelbia, kad 2015 metais šalyje gyveno 56 tūkst. daugiau imigrantų nei ankstesniais metais. Pernai skaičius pasiekė 88 tūkst. – iš jų 29 tūkst. atvyko iš Sirijos.
Be to, nuo 2002 iki 2015 metų savivaldybių, kuriose 10-25 proc. gyventojų yra imigrantai, skaičius padvigubėjo.
Jauni musulmonai, ypač kilę iš Maroko, įvyko neproporcingai daug nusikaltimų, nors tą patį galima pasakyti ir apie imigrantus iš Nyderlandų Antilų – salų grupių Karibų jūroje.
Tačiau dalis olandų labiausiai nepatenkinti faktu, kad pirmosios, antrosios ir trečiosios kartos musulmonai vis matomesni visuomenėje, kurioje vaidina vis svarbesnius vaidmenis.
Požiūrį keičia žinojimas
„G.Wildersas kreipiasi į tą Nyderlandų visuomenės dalį, kuri jaučia, kad jų olandiškai tapatybei iškilusi grėsmė“, – sako 28-erių Fouadas El Kanfaoui, antrosios kartos marokietis, kuris dirba bankininku Hagoje.
Jaunas vyras taip pat vadovauja organizacijai „Ambitious Networking Society“, kuri vienija naujus verslininkus ir menininkus – dažniausiai marokiečius.
„Olandiškos parduotuvės ir kepyklos nyksta. Hanso kepyklą keičia Muhammado kepykla. Sunku, kai keičiasi tradicijos, o kai pokyčiai paliečia asmeniškai, dar sunkiau“, – pripažįsta F.El Kanfaoui.
Keistų sugretinimų netrūksta. Vieną kovo dieną marokiečių kilmės komikas Anuaras Aouladas Abdelkrimas priešpiečiavo vienoje pagrindinių Utrechto aikščių, kai išgirdo netoliese triukšmaujančius kraštutinių dešiniųjų judėjimo „Pegida“ aktyvistus. Taip, Vokietijoje įsteigta grupė jau turi skyrių Nyderlanduose.
„Po 15-16 metų komikų pasaulyje aš nebenoriu eiti į TV laidas ir aiškinti, kodėl vyrukas su barzda padarė kažką blogai, – apie islamo ekstremistus sako A.A.Abdelkrimas. – Į mano šou eina visi – visų religijų, visų odos spalvų atstovai, daug verslininkų.
Kartais žmonės prieina prie manęs po pasirodymo ir sako: „Žinai, aš esu šiek tiek rasistas, man nepatinka mano kaimynai. Bet tu patikai.“
Tam tikra prasme Nyderlanduose tai iš tiesų įprasta. A.A.Abdelkrimo teigimu, kvartale, kur jis gyvena, yra ir daug imigrantų, ir baltųjų olandų, o iš pradžių žmonės kreivai žiūrėjo į pabėgėlių iš Sirijos šeimas.
„Žmonės purtė galvas, bet dabar viskas pasisuko 180 laipsnių kampu. Žmonės nori padėti pabėgėliams, nes jau žino jų istorijas“, – tvirtina komikas.
Nelieka erdvės dialogui
42 metų Achrafas Bouali, gimęs Maroke, dalyvauja parlamento rinkimuose. Jo pavardė – progresyvių liberalų partijos „D66“, kuri akcentuoja rūpinimąsi švietimu ir aplinkosauga, sąraše.
Šis politikas įžvelgia, kad dabartinis nusistatymas prieš imigrantus Nyderlanduose buvo nulemtas „išorinių faktorių“ – terorizmo Europoje, 2008 metų finansinės krizės ir pastarosios migrantų bangos.
Vis dėlto vilčių A.Bouali teikia praeitis – daugelis musulmonų imigrantų lengvai ir nė nepastebimai įsiliejo į šalies visuomenę.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje į Nyderlandus atvyko dešimtys tūkstančių musulmonų iš buvusios Jugoslavijos.
„Visi kartu mes jau šimtus metų ginamės nuo vandens, statome užtvaras. Galiausiai visada nugali pragmatizmas ir noras kartu spręsti problemas. O problemų, žinoma, yra“, – teigia A.Bouali.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje į Nyderlandus atvyko dešimtys tūkstančių musulmonų iš buvusios Jugoslavijos. Vėliau čia plūdo afganistaniečiai. Ir pastarųjų, ir bosnių integracija buvo sėkminga.
Dar anksčiau, penktajame dešimtmetyje, į Nyderlandus keliavo musulmonai iš Indonezijos, kurios dalys priklausė olandams. Kiek vėliau ieškoti darbo vyko marokiečiai ir turkai.
„Dabar šalis ne tokia svetinga, – pripažįsta mokytojams dirbti su musulmonais vaikais padedanti Marianne Vorthoren. – Diskutuojama apie integraciją ir asimiliaciją, bet vietos tiesiog dialogui nepaliekama.
Kai žmonėms pradedama aiškinti, kad jų problema yra jų tapatybė, sunku kalbėti apie tikrus reikalus – priverstines santuokas, radikalizaciją, smurtą šeimoje.“
Hagoje policininku dirbantis Janas Kokas sako suprantantis jaunus musulmonus imigrantus: „Jie turi klausimų dėl tapatybės – ar jie olandai, ar marokiečiai? Visi nori kažkam priklausyti – bažnyčiai, mečetei. Jie to neturi.“
„O tuomet atsiranda tokie politikai kaip G.Wildersas ir premjeras Markas Rutte, kurie sako keliauti iš čia, jei nepatinka. Bet šie berniukai čia gimė. Kur jie keliaus?“ – klausia J.Kokas.
