Kaip rašo „The Washington Post“, daugelis politikų būsimų skandalų ar dezinformacijos bangos laukė būtent šį rugsėjį – mėnesio pabaigoje vyks Vokietijos parlamento rinkimai.
Vis dėlto iki balsavimo, kuriame beveik neabejotinai triumfuos Rusijoje nemėgstama kanclerė Angela Merkel ir jos vadovaujami krikščionys demokratai, likus vos dviem savaitėms, pavogtų laiškų niekas neviešina.
Ar dėl keistos tylos reikia dėkoti pačios Vokietijos pareigūnams, kurie laiku ėmėsi veiksmų po įvykių prieš JAV prezidento rinkimus?
Visu pajėgumu neburzgia ir Rusijos propagandinių tinklų dezinformacijos kampanija. Didžiąja dalimi tyli ir Kremliaus troliai socialiniuose tinkluose.
Kas vyksta? Ar Rusija, priešingai nei tikėtasi, nebandys sabotuoti rinkimų Vokietijoje?
Ar dėl keistos tylos reikia dėkoti pačios Vokietijos pareigūnams, kurie laiku ėmėsi veiksmų po įvykių prieš JAV prezidento rinkimus? O galbūt atsitraukti nusprendė pats Kremlius, nutaręs, kad Maskvai gali kainuoti priešiški veiksmai A.Merkel atžvilgiu?
Rinkimus laimės A.Merkel
O galbūt Rusija dar laukia. Vašingtone veikiančios Atlanto Tarybos skaitmeninių tyrimų laboratorijos vadovas Maksymilianas Czuperskis pripažino: „Būtent dėl to man neramu. Kodėl taip tylu? Tai neatrodo normalu.“
Juk Kremliui rinkimai Vokietijoje svarbūs. Rusiškai puikiai kalbanti A.Merkel itin svarbi norint išlaikyti Vakarų vienybę, kurią sudrebinti jau kuris laikas stengiasi Maskva.
Ne taip kietai Maskvos atžvilgiu laikytis kanclerę ragina ir kairieji, ir radikali dešinė.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), pavyzdžiui, ragina išardyti Europos Sąjungą, o Vladimirui Putinui tokios nuostatos tikrai tinka.
Pats V.Putinas kategoriškai neigia, kad jo režimas apskritai kaip nors kišosi į rinkimus JAV ir kitur. Vis dėlto jis yra pripažinęs, kad savarankiškai gali veikti „patriotiškai nusiteikę“ rusai.
Bet jei Maskva tikėjosi kaip nors pakenkti A.Merkel prieš artėjančius rinkimus ir jei kokių nors veiksmų jau imtasi, jie nesėkmingi. Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) užtikrintai pirmauja apklausose, o AfD populiarumas nekyla aukščiau 10 proc.
Neranda kibernetinių grėsmių
Žinoma, tai, ar rusai iš tiesų vykdo apgalvotą kišimosi į rinkimus operaciją, gali paaiškėti tik po rinkimų. Pareigūnai Vokietijoje iš tikrųjų atsargūs ir vis pažeria įspėjimų visuomenei saugotis propagandinių atakų.
Pastarosiomis dienomis Vokietijos kibernetinio saugumo pareigūnai pranešė, kad su Rusija siejami tinklai gali bandyti sutrikdyti balsų skaičiavimo procesą.
O šalies vidaus žvalgybos tarnybų atstovai teigia tiksliai kas valandą tikrinantys tokius tinklalapius kaip „BTleaks“, kuriuose ieško iš Bundestago serverių pavogtų laiškų ženklų. Sykį jau pranešta, kad vienos konservatorės tinklalapis buvo atakuotas tūkstančius kartų – panašu, kad iš Rusijos.
Tačiau apskritai Rusijos kišimosi lygis kur kas mažesnis, nei tikėtasi Berlyne. Vokietijos pramonės ir komercijos saugumo asociacijos pirmininkas Volkeris Wagneris neseniai inicijavo tyrimą dėl kylančių kibernetinių grėsmių ir jų neaptiko.
Esą organizacija, kuri nuolat dalinasi duomenimis su Vokietijos žvalgyba, „nerado jokių įrodymų, kad iš Rusijos priešrinkiminiu laikotarpiu rengiama daugiau atakų“. M.Czuperskis irgi teigė, kad melagingų naujienų srautas netgi sumažėjo.
Prispaudė feisbuką
Kaip paaiškinti tai, kad propagandos prieš rinkimus Vokietijoje mažiau nei pernai JAV ar šiemet Prancūzijoje?
Vienas atsakymų – nepaprastai agresyvios Vokietijos pareigūnų pastangos viešinti rusų pastangas kištis į šalies politiką ir su jomis kovoti.
Pavyzdžiui, pernai JAV Baracko Obamos administracija ilgai nenorėjo skambinti pavojaus varpais, nors žvalgybos tarnybos jau buvo užčiuopusios Kremliaus pastangas padėti Donaldui Trumpui kovoti su Hillary Clinton.
O Vokietijos vyriausybė praėjusiais metais, kai rusiška žiniasklaida pradėjo skleisti išgalvotą istoriją apie neva arabų migrantų pagrobtą ir išprievartautą rusakalbę mergaitę Lisą, apkaltino Maskvą užsiimant „politine propaganda“.
Birželį Bundestagas patvirtino teisės aktus, kurie numato multimilijonines baudas bendrovėms, kurios nepašalina melagingų naujienų.
Šalies pareigūnai taip pat atvirai įvardija su Rusija siejamas programišių grupes, kurios greičiausiai pavogė duomenis iš Bundestago kompiuterių, ir neslepia manantys, kad Kremlius bandys nuteikti vokiečius rinkėjus prieš A.Merkel.
Birželį Bundestagas galiausiai patvirtino teisės aktus, kurie numato multimilijonines baudas kompanijoms, kurios nepašalina melagingų naujienų. Įstatymai, kuriems priešinosi „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai, įsigalios tik spalį, bet įmonės jau pradėjo jų laikytis.
Parlamentaras Patrickas Sensburgas ir pats jau pranešė „Facebook“ apie maždaug 30 įtartinų paskyrų. Visos jos turi tuos pačius „draugus“, apsieina be asmeninių detalių ir puola deputatą identiškais žodžiais.
„Ten klausiama: „Ar jūs – musulmonas?“ Kartojama, kad „Merkel visus įsileido“ ir kad „aš pardaviau mūsų šalį“. Feisbukas daugeliu atvejų sureagavo, tad kova su melagingomis naujienomis vyksta sėkmingai“, – teigė P.Sensburgas.
Dokumentuose skandalų neras
Tiesa, Hagos strateginių studijų centro Rusijos ekspertas Sjibrenas de Jongas mano, kad Maskva galbūt nusprendė elgtis nebe taip agresyviai, nes „Amerikoje rusai persistengė“.
Anot S.de Jongo, tiesioginis, atviras kišimasis į rinkimus Vokietijoje Kremliui būtų pernelyg rizikingas, nes abi šalys – nepaisant sankcijų – išlieka artimos prekybos partnerės: „Vokietijos ekonomika yra didelė rinka svarbioms Rusijos kompanijoms. Tad nebus kandama į ranką, kuri maitina.“
S.de Jongas: „Vokietijos ekonomika yra didelė rinka svarbioms Rusijos kompanijoms. Tad nebus kandama į ranką, kuri maitina.“
Galiausiai kažin ar verta kištis į balsavimą, kurio baigtis, regis, tokia aiški, kad Vokietijoje kalbama apie vieną nuobodžiausių pastarųjų dešimtmečių rinkimų kampaniją. Rinkėjų A.Merkel dar neišvargino – jie nenori drebinti nusistovėjusios tvarkos ir nukrypti nuo atsargios centristinės politikos.
„Rusijos tikslas – destabilizuoti Europą, – teigė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitikė Annegret Bendiek. – Vokietijoje tai ne taip lengva.
Dar įmanoma, kad rusai agentai paskutinėmis kampanijos dienomis bandys kažką išjudinti. Bet abejoju. Dienos šviesos gali nepamatyti net pavogti Bundestago dokumentai – vagys galbūt nusprendė, kad paviešinimas nieko nepakeistų.“
„Įsilaužti į sistemą – viena. Rasti ką nors įdomaus – visai kas kita. Aš dešimt metų skaičiau tokius dokumentus. Jūs negalite nė įsivaizduoti, kokie jie nuobodūs“, – pridūrė ekspertė.
