„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rusija surezgė planą, kaip kels priešpriešą Baltijos jūros regione

Priešpriešą regione Rusija ketina kurstyti išnaudojant jūros ekologijos temą, ketvirtadienį skelbia nacionalinis transliuotojas LRT, remdamasis Kremliaus dokumentais.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas / „Reuters“/„Scanpix“

Pasak transliuotojo, veikti ketinama per politikus, mokslininkus, visuomeninius judėjimus ir žiniasklaidą, Rusiją pristatant kaip klausimo moderatorę ir taikdarę.

Tai pateikiama LRT ir kelių kitų užsienio žiniasklaidos priemonių gautuose dokumentuose, 2021 metų vasarą–rudenį parengtuose Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdybos, tiesiogiai pavaldžios Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijai.

Dokumento, kalbančio apie „Baltijos platformos“ kūrimą, pradžioje pateikiama citata „pakeliui į taiką aplink Žemės rutulį“, kurią strategijos kūrėjai iš Rusijos specialiųjų tarnybų rekomenduoja panaudoti kaip šios platformos šūkį.

„Baltijos platformą“ Rusija siekia įgyvendinti kartu su Baltarusija, į bendrą veiklą siekiant įtraukti ir Baltijos jūros pakrantės šalis, per eklologijos problemas legitimizuojant Rusijos veikimą.

Ketinta eskaluoti didėjančias Baltijos jūros problemas ir katastrofines Baltijos ekosistemos prognozes, apie tai nuo šių metų sausio kalbant Kaliningrado srities žiniasklaidoje, akcentuoti žmonių veiklos sukeltas katastrofas ir regiono militarizavimą.

Strategijoje siūloma kurti neutralius terminus, tokius kaip „Baltijos regionas“ arba „Didysis Baltijos regionas“ vietoj „Pribaltikos“.

Planuota, kad „Baltijos platformos“ atstovai dalyvaus Rusijos universitetų organizuojamuose moksliniuose renginiuose bei pereiti prie pagrindinio uždavinio, kalbant apie tai, jog rusai yra prieš Baltijos militarizaciją, už taikų regiono problemų sprendimą.

Šiems klausimams tikėtasi suburti iniciatyvinę grupę iš viešosios nuomonės lyderių, ir ne tik iš Rusijos bei Baltarusijos, bet ir iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, įtraukiant „rusakalbius pribaltus“.

Premjerė Ingrida Šimonytė LRT teigė, kad Rusijai „rasti partnerių akademiniame pasaulyje, nevyriausybinėse organizacijose, kas turėtų būti natūralūs tokio plano partneriai labiau nei Vyriausybės ar kažkokios kitos oficialios institucijos, neturėtų būti labai paprasta“.

Už aplinką atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad bendros diskusijos su Rusija sunkiai įsivaizduojamos net karui Ukrainoje pasibaigus: „mes net negalime sakyti, kad Rusija galėtų kaip lygi atsisėsti prie stalo ir kalbėtis net ir dėl svarbių dalykų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs