Dėkojo už istorijos pamoką
Praėjusią savaitę, duodamas interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui, Rusijos vadovas išdėstė šimtmečius trukusią šios šalies ir Europos istoriją. Istorikai aiškina, kad dauguma jo pateiktos istorijos neatitinka tikrovės.
Taip pat skaitykite: Vladimiro Putino melai ir nutylėjimai per interviu Tuckeriui Carlsonui
Kol visi komentavo klaidingus teiginius, kuriais bandyta pateisinti įsiveržimą į Ukrainą, buvęs Mongolijos prezidentas ir premjeras laikėsi nuošalyje (tik pasidalijo Rusijos opozicionieriaus Michailo Chodorkovskio įrašu su komentarais apie interviu), bet po kelių dienų pasišaipė.
-
„Tas pats, kas 1940 m. kalbinti A.Hitlerį“: apžvalgininkas teisinasi dėl V.Putino interviu
-
„The Washington Post“ prisiminė Lietuvos okupaciją ir V.Putino teiginius
-
„Jūs mus apgavote“: pagrindinės tezės iš skandalingojo V.Putino interviu T.Carlsonui
-
„Sunku patikėti, kad rusai tai žiūrės“: įtakingi žurnalistai supeikė interviu su V.Putinu
-
Propagandos ekspertas dekonstravo V.Putino interviu: jis geba apversti realybę aukštyn kojom
-
Vladimiras Laučius. 69 – su Carlsonu ir Putinu – danguje
Politikas savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ pasidalijo keturiais žemėlapiais, rodančiais, kokia didelė kadaise buvo mongolų imperija, kontroliavusi ir dalį dabartinės Rusijos teritorijos.
„Po V.Putino kalbos. Radau Mongolijos istorinį žemėlapį. Nesijaudinkite. Esame taiki ir laisva tauta“, – patikino Tsakhia Elbegdorj.
Jo mintį ir paslėptą ironiją galima suprasti žiūrint žemėlapius. Viename rodoma Mongolų imperija, dydžiu keliskart viršijanti Romos imperiją, kitame – kokia maža, palyginti su dabartine teritorija, XV a. buvo Rusija.
Eksprezidento įrašas jau peržiūrėtas kone 11 mln. kartų. Juo dalijosi tokie žmonės, kaip „The Daily Beast“ apžvalgininkė, nepriklausomo projekto „Russian Media Monitor“ kūrėja, Rusijos sankcijų sulaukusi Julia Davis, buvęs Europos Sąjungos Išorinių veiksmų tarnybos Azijos ir Ramiojo vandenyno vykdantysis direktorius, Europos koledžo profesorius Gunnaras Wiegandas, Oksfordo universiteto politikos ir tarptautinių santykių profesorius Samuelis Ramani.
Daugelis besidalinančiųjų įrašu gyrė Tsakhia Elbegdorj už humoro jausmą, „istorijos pamoką kaimynams“, pabrėžė, kad jis pasišaipė iš V.Putino.
„Buvęs Mongolijos prezidentas yra ugnis“, – entuziastingai gyrė viena „X“ vartotoja.
Kai kuriems komentatoriams įspūdį padarė ir žemėlapiuose matomas teritorijų – Rusijos, Romos ir Mongolų imperijų dydžių skirtumas. Ar tikrai pastaroji buvo tokia didelė, kad kone siekė Baltijos jūros krantus?
Buvo didesnė už Romos imperiją ir Rusiją viduramžiais
Pirmą žemėlapį, kuriame Tolimuosius Rytus, Centrinę Aziją ir Rytų Europą dengia mėlyna, o Pietų, Vakarų ir dalį Centrinės Europos bei Šiaurės Afriką – raudona spalvos, galima rasti tinklalapyje „Brilliant Maps“.
Čia jis buvo paskelbtas prieš ketverius metus, bet pirmiau pasirodė socialiniame tinkle „Reddit“.
Antras žemėlapis su valstybių, esančių ten, kur kadaise driekėsi Mongolų imperija, publikuojamas tinklalapyje „Vivid Maps“. Čia pateiktas ir filmukas, kaip keitėsi imperijos dydis.
Trečiame žemėlapyje matyti didžiulis angliškas užrašas „Mongolų imperija“, bet raudonai pažymėta teritorija – dabartinės Rusijos. Ant jos parodytas ir Rusijos dydis 1471-aisiais.
Šiuo žemėlapiu dalijamasi jau ne pirmus metus, bet jis nėra originalus. Tikrajame, kaip ir turėtų būti, parašyta, kad tai yra dabartinė ir buvusi Rusijos teritorijos. Jį lydi komentarai, kad ši šalis plėtėsi ne kaip nors kitaip, o užkariavimų keliu – panašiai kaip Mongolų imperija.
Ketvirtas žemėlapis yra iš interneto enciklopedijos „Wikipedia“.
Šie žemėlapiai – gana abstraktūs, nematyti tikslių sienų, paskelbti socialiniuose tinkluose ar ne oficialiuose tinklalapiuose, tad jų laikyti patikimais informacijos apie buvusią imperiją šaltiniais negalima.
Tačiau internete randama informacija patvirtina, kad mongolai buvo sukūrę tokią valstybę, kokios pasaulis nei iki tol, nei vėliau neregėjo.
Pradėjo nuo Kinijos, sustojo Europoje
Mongolų imperijos istorija skaičiuojama nuo 1206 m. Ją sukūrė Čingischanas – mongolų genčių suvienytojas ir valdovas.
Šis karybos genijus, valstybės veikėjas ir tuo pačiu metu negailestingas kraujo ištroškęs karo vadas tapo vienu žymiausių visų laikų užkariautojų.
Temüjinas – toks buvo tikrasis jo vardas – gimė apie 1162 m. nedidelėje klajoklių gentyne Centrinės Azijos stepėse, netoli Baikalo ežero. Čingischanu (Khan – „valdovas, vadas“, Genghis – „vandenynas“ arba „teisus“, šiame kontekste tai reiškė „aukščiausiasis valdovas“) tapo suvienijęs mongolus.
Tuo metu klajokliai vertėsi žemdirbyste, todėl priklausė nuo žemės išteklių ir oro. Manoma, kad kaip tik klimatas jiems padėjo sukurti tokią didžiulę imperiją. Mongolų gyvenamas regionas pasižymėjo šaltais ir atšiauriais orais, būdavo sausrų, bet Čingischano laikais nusistovėjo švelnesnės sąlygos.
Viena vertus, nepalankios sąlygos vertė ieškoti geresnio gyvenimo, kita vertus, gausesnis derlius leido didinti ūkius ir turėti pakankamai žirgų bei maisto kariuomenei.
Kaip tik tuo metu – XIII a. 2-ajame deš., prasidėjo mongolų užkariavimai. Iš pradžių jie nusitaikė į tangutų karalystę šiaurės vakarų Kinijoje ir galiausiai sudarė su jais ištikimybės aljansą. Mongolų teritorijos buvo plečiamos į kitus Kinijos regionus ir Korėją, Centrinėje Azijoje (dabartinėse Irano, Uzbekistano teritorijose, Rusijos pietuose), Kaukaze, Kryme.
1227 m. mongolai valdė žemes tarp Kaspijos ir Kinijos jūrų, tarp retai apgyvendintų Sibiro miškų ir Pamyro pietų, Tibeto bei Kinijos centrinių lygumų. Imperiją sudarė skirtingos civilizacijos, religijos ir žmonės.
Priešingai nei daugelis užkariautojų, Čingischanas kitus tikėjimus toleravo, tikėjimo vietos net būdavo atleidžiamos nuo mokesčių. Jis aukštindavo karius pagal nuopelnus, vienodai skirstė grobį, o žmones iš užkariautų tautų priimdavo į savo kariuomenę.
Suvienijęs klajoklių gentis, jis sukūrė nepaprastai efektyvią kariuomenę su dominuojančia greita ir puikiai koordinuota kavalerija. Kaip tik tai kartu su naujoviška apgalvota strategija ir taktika (nuo didžiulių arsenalų ir atidėtų apgulčių iki psichologinio karo ir propagandos), o ne karių skaitlingumas buvo jų sėkmės priežastis.
Mongolai naudojosi naujomis technologijomis (pavyzdžiui, balnakilpėmis, odiniais šarvais, paraku), karių judėjimą koordinavo pasitelkę gerai organizuotą pranešimų sistemą (savotišką pašto prototipą). Jie kūrė tyrimų centrus ir taip gerino sąlygas moksliniams pasiekimams, eksperimentavo su popieriniais pinigais. Beje, kai ką mongolai perimdavo ir iš užkariautų tautų.
8 proc. vyrų – užkariautojo palikuonys
Milžinišką imperiją Čingischanas padalijo keturiems sūnums Jochi, Chagatai, Tolui ir Ogedei, kurie gavo po chanatą. Tiesa, pirmasis mirė pusmečiu anksčiau už tėvą.
Čingischano gyvybė užgeso 1227 m., tik nežinoma, kaip. Pasakojama, esą jis buvo sužeistas krisdamas nuo žirgo, kiti šaltiniai mini maliariją, sužeidimą strėle į kelį. Paslaptimi išlikusi ir jo palaidojimo vieta.
Ogedei tapo nauju Didžiuoju Chanu, taigi mongolų valdovu, tačiau galingiausia buvo Kinijoje valdžiusi Juano dinastija, kurios pradininku tapo Tolui sūnus Kublai Khan.
Vieninga imperija gyvavo iki 1260 m., kai dėl tarpusavio nesutarimų keturi chanatai atsiskyrė vienas nuo kito, o galutinai žlugo 1368 m.
Ilgainiui mongolai įsiliejo į sėslias visuomenes, kurias buvo lengvai užkariavę, daugelis iš šamanizmo atsivertė į Tibeto budizmą ar islamą. Taip jie prarado ne tik dalį savo kultūrinio identiteto, bet ir garsųjį karinį meistriškumą.
Čingischanas užkariautose žemėse puoselėjo prekybą, menus, skatino technologinius išradimus. Tuo metu klestėjo Šilko kelias, kelionės tapo saugesnės ir greitesnės. Mongolai sustiprino ryšius tarp Azijos ir Europos.
Buvo ir neigiamų pasekmių – jie dalijosi ne tik virtuvės receptais, bet ir ligomis. Kaip tik kariai kartu su užkrėstomis žiurkėmis bei utėlėmis atnešė buboninį marą (Juodąją mirtį), kuris XIV a. viduryje Europoje pareikalavo 25-30 mln. gyvyvių. Čingischanas tiesiogiai buvo atsakingas už dar 40 mln. žmonių žūtis.
Beje, genetikų atlikti tyrimai rodo, kad 8 proc. vyrų, gyvenančių buvusiose imperijos žemėse, turi kone identiškas Y chromosomas. Genetinė seka veda Čingischano link.
Didžiausio klestėjimo laikais Mongolijos imperija driekėsi nuo dabartinės Korėjos iki Vengrijos ir Lenkijos. Ji užėmė didžiulę dalį Eurazijos – maždaug 31 mln. kv. km. Tai buvo didžiausia istorijoje vientisa vienos valstybės teritorija. Didesnė buvo tik Britų imperija, bet ji buvo išsidėsčiusi per kelis žemynus.
15min verdiktas: tiesa. Buvęs Mongolijos prezidentas Tsakhia Elbegdorj teigė tiesą – kadaise jo protėvių, kuriuos vedė Čingischanas, sukurta imperija užėmė didelę dalį Eurazijos, įskaitant ir nemažai dabartinės Rusijos teritorijos. Tai buvo didžiausia istorijoje vientisa kurios nors imperijos teritorija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
