Skubiai suorganizuotas antrojo sosto įpėdinio ir jo žmonos Kate dviejų dienų vizitas prasidėjo parlamentarams nesutariant dėl „Brexit“ susitarimo sąlygų, likus beveik mėnesiui iki numatyto JK išstojimo iš Europos Sąjungos kovo 29 dieną.
Karališkosios šeimos atstovai savo vizitą pradėjo nuo apsilankymo Vindzoro parko futbolo stadione, kad susipažintų su informavimo programomis. Kelionėje taip pat numatyti susitikimai su jaunimo labdaros organizacija pasienyje esančiame Fermanos regione.
Nors oficialiai karališkosios šeimos atstovai stengiasi atsiriboti nuo politikos, jų vizitai dažnai yra organizuojami bendrai su vyriausybe, siekiant padėti Britanijai vykdyti savo politinę ir ekonominę programą tiek užsienyje, tiek namuose.
Netikėti 2016 metų referendumo dėl narystės ES rezultatai privertė karališkąją šeimą imtis diplomatijos.
Netrukus po referendumo Williamas apsilankė Kanadoje, o vėliau ir Europoje. Manoma, kad tai buvo ryšių stiprinimo kelionės, Britanijai siekiant išsaugoti senuosius ryšius su Europa ir užmegzti naujų prekybos ryšių su Sandraugos šalimis.
Nuo to laiko strategiškai svarbių karališkųjų vizitų skaičius išaugo.
Tačiau Williamo kelionė į Šiaurės Airiją, kur Airijos respublikonų armija (IRA) iki 1998 metų tris dešimtmečius vedė kruviną kovą prieš britų valdžią provincijoje, yra ypač delikati misija.
Pasibaigus konfliktui šios provincijos gyventojai priprato prie atviros sienos su Airijos Respublika, kuri yra ES narė.
56 proc. Šiaurės Airijos rinkėjų pasisakė už pasilikimą Europos Sąjungoje, nors Jungtinė Karalystė bendrai nubalsavo už išstojimą iš Bendrijos.
Nuo to laiko nesutarimus kursto sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos likimas – o ypač, kaip išpildyti ES ir Britanijos pažadą ir palikti ją atvirą po „Brexit“.
Abejose sienos pusėse baiminamasi, kad bet kokie nesklandumai gali sukelti pavojų taikos procesui.
Tačiau dauguma parlamento konservatorių nesutinka patvirtinti pasiekto „Brexit“ susitarimo baimindamiesi, kad dėl dabartinėje sutartyje numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop) Britanija bus neterminuotai pririšta prie ES taisyklių.
Kai praėjusį mėnesį dauguma parlamento narių atmetė šį susitarimą, ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo siekti „apsidraudžiamosios priemonės“ pakeitimo, tačiau ramino Šiaurės Airiją dėl jos ateities.
„Bendra pozicija“ dėl „Brexit“?
Nesutarimai dėl Šiaurės Airijos yra ne vieninteliai, išryškėję Britanijoje, artėjant kovo 29 dienos išstojimo terminui.
Nors princo Williamo senelė karalienė Elizabeth II paprastai viešumoje nekomentuoja politinių realijų, retkarčiais ji netiesiogiai užsimena apie „Brexit“.
Praėjusį mėnesį karalienė susitikusi su „Women's Institutes“ (WI) narėmis netoli savo Sandringamo dvaro Rytų Anglijoje pabrėžė, jog britams reikia susitelkti ir drauge „surasti bendrą poziciją“.
„Mums ieškant naujų atsakymų dabartiniais laikais, aš teikiu pirmenybę išbandytiems ir išmėgintiems receptams, tokiems kaip gerai kalbėti vieniems apie kitus ir gerbti įvairias nuomones, susiburti ir surasti bendrą poziciją, ir niekada nepamesti iš akių platesnio vaizdo, – kalbėjo Elizabeth II.
Panaši vienybės žinutė nuskambėjo ir tradiciniame kalėdiniame karalienės pasveikinime gruodį.
„Net ir esant giliausiems nesutarimams, pagarbus elgesys su kitu žmogumi kaip su savo artimu visada yra pirmas žingsnis link didesnio supratimo“, – sakė ji.
