Albumą vis atnaujina
Aštuonių fotografijų koliažu vasario pabaigoje be jokių komentarų pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja.
Visuose kadruose matyti V.Zelenskis, besisveikinantis su politikais, kurie tuo metu buvo savų šalių lyderiai ar ėjo vienas iš aukščiausių pareigų. Ant pastarųjų nuotraukose nupiešti ryškūs raudoni kryžiai. Visi yra gyvi, nors galima pagalvoti kitaip, tik nebeina anksčiau užimtų pareigų ar netrukus jų neteks.
Be komentarų iš koliažo sunku suprasti, kodėl politikai susieti ar kodėl akcentuotas pasisveikinimas su Ukrainos vadovu. Anksčiau jau buvo platintos panašios galerijos, greta buvo minimas V.Zelenskio pasisveikinimas – esą kam jis paspaudžia ranką, netenka pareigų ar net gyvybės.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai aukšti politikai atsistatydina ir miršta dėl susitikimų su Volodymyru Zelenskiu?
Taip pat skaitykite: Vėl aiškina, esą Volodymyro Zelenskio ranką spaudusių politikų laukia liūdna ateitis
Tai – tik sąmokslo teorija. Kai kurie asmenys pareigas tebeina, kiti jų neteko neišvengiamai, dėl galiojančių taisyklių, ir su prezidento rankos paspaudimu tai nebuvo susiję. O, pavyzdžiui, D.Trumpas, kuriam Ukrainos vadovas taip pat yra spaudęs ranką, pernai buvo sėkmingai iš naujo išrinktas JAV prezidentu.
Justiną Trudeau įveikė nesutarimai partijoje
Pirmoje nuotraukoje Ukrainos vadovas spaudžia ranką Kanados premjerui Justinui Trudeau. Šis pareigas eina iki šiol, nors sausio pradžioje pranešė atsistatydinantis dėl kilusių nesutarimų valdančiojoje Liberalų partijoje. Jis pareiškė, kad paliks postą, kai tik ši politinė jėga išrinks naują lyderį.
J.Trudeau populiarumas pastaraisiais mėnesiais mažėjo, vyriausybė vos atlaikė kelis balsavimus dėl nepasitikėjimo, o kritikai vis garsiau ragino trauktis. Premjero pavaduotoja, finansų ministrė Chrystia Freeland gruodį atsistatydino, nesutarus, kaip reaguoti į JAV prezidento D.Trumpo planą įvesti 25 proc. muito tarifą Kanados prekėms.
Taip pat skaitykite: Internautai „rado“ netikėtą priežastį, dėl kurios atsistatydino Kanadas premjeras
Kiek vėliau J.Trudeau paskelbė apie pertvarkymą vyriausybėje – siekdamas išspręsti politinę sumaištį, jis pakeitė trečdalį komandos.
Po bandymo susitarti su D.Trumpu dėl prekybos šis socialiniuose tinkluose pradėjo žeminti premjerą, pareikšdamas, kad Kanados tapimas 51-ąja JAV valstija yra „puiki idėja“. Dėl to dar labiau smuko J.Trudeau populiarumas. Dešimtys liberalų parlamento narių paragino jį palikti pareigas.
Olafas Scholzas turėjo didelių ambicijų
Greta – panašus kadras su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kuris netrukus turės užleisti postą, bet pareigas dar eina.
Jo vadovaujama Socialdemokratų partija (SPD) pralaimėjo vasario pabaigoje vykusius rinkimus į Bundestagą. O.Scholzo mažumos vyriausybė liko dirbti, kol iki šiol Vokietijos opozicijos lyderiu buvęs Friedrichas Merzas sudarys naują koaliciją. Rinkimuose geriausiai pasirodė pastarojo vadovaujamas CDU/CSU blokas.
O.Scholzo karjeros pokytis taip pat nulemtas ne rankos paspaudimo V.Zelenskiui. „Vokietijos kancleris pradėjo eiti pareigas su didelėmis ambicijomis ir lemtinga klaida savo darbotvarkės centre“, – taip jo darbą įvertino „Foreign Policy“.
2021-aisiais po keturių Angelos Merkel kadencijų O.Scholzas įveikė patikimą CDU rinkimų mašiną, padedamas netikėtai vargano priešininko konservatorių stovykloje Armino Lascheto. Jis susikūrė konstruktyvaus, blaivaus nuosaikumo, agituojančio pažado parodyti daugiau „pagarbos“ darbininkų klasei, reputaciją.
Dienraščio „Hamburger Abendblatt“ redaktoriaus Larso Haiderio žodžiais, Rusijos karas prieš Ukrainą įstūmė Vokietiją į didžiulę krizę, kurios niekas nesitikėjo, galbūt didžiausią kada nors buvusią.
„Koalicija veikė puikiai – viena komanda susitelkė į tikslą, – aiškino žurnalistas. – Vokiečiai jautė, kad atėjo jų lyderystė.“
O.Scholzas galėjo patekti į istorijos knygas kaip produktyvus, net apsišvietęs kancleris ir galbūt būtų laimėjęs pakartotinius rinkimus, jei 2023 m. lapkritį Vokietijos konstitucinio teismo sprendimas nebūtų sugriovęs koalicijos bendro projekto.
Kaip rašė „Foreign Policy“, į pagrindinį vyriausybės investicinį projektą – „klimato ir transformacijos“ paketą – buvo įtraukta 60 mlrd. eurų papildoma skola, kuri liko nepanaudota pirminiam tikslui – kovai su COVID-19 pandemija. Pakete buvo numatyta po truputį visiems – nuo švarių technologijų kūrimo iki senų būstų ir infrastruktūros atnaujinimo.
Bet teismas nusprendė, kad šis specialus skolų fondas buvo skirtas tik pandemijai ir niekam daugiau. Kitaip būtų pažeista Vokietijos „skolos nutraukimo“ taisyklė, pagal kurią Vokietijos valstybės deficitas ribojamas iki 0,35 procento BVP.
Skirtingas ideologijas palaikančios partijos – socialdemokratai, aplinkos saugotojai, liberalai – nebeturėjo bendro tikslo ir ėmė blaškytis dėl politinių priešpriešų. Kraštutiniai dešinieji tuo pasinaudojo. Kanclerio, O.Scholzo partijos ir visos koalicijos populiarumas smuko.
Kaip pažymėjo L.Haideris, kancleris buvo taip susikoncentravęs į pačią koaliciją, kad prarado ryšį su paprastais vokiečiais.
„Lemtinga klaida buvo manyti, kad jis gali derėtis, kaip išsisukti iš šio biudžeto galvosūkio, o ne ryžtingai spręsti problemą, – atkreipė dėmesį kanclerio biografas Markas Schieritzas. – Jis turėjo paraginti šią biudžeto skylę uždengti mokesčiais, skolomis ar apkarpymais kitur. Bet jis to nepadarė. Tai pavertė 2024-uosius vienu užsitęsusiu biudžeto mūšiu, kurio niekas negalėjo laimėti.“
Britų premjerams nesiseka
Žemiau koliaže – apsikabinimas su tuomete Suomijos premjere Sanna Marin. Ministrė pirmininkė apie atsistatydinimą pranešė 2023 m. rugsėjį.
Politikė paskelbė, kad pasitraukusi ir iš partijos vadovės pareigų dirbs patarėja Tony Blairo institute. S.Marin pasuko kitu karjeros keliu, kuomet jos partija pralaimėjo visuotiniuose rinkimuose.
Čia pat – fotografija su tuomečiu Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu. Vyriausybės vadovas atsistatydino 2022 m., kai prieš jį sukilo kiti ministrai, kritikuodami vadovavimą ir kelis skandalus, pavyzdžiui, vadinamąjį „Partygate“.
Pastarasis kilo paaiškėjus, kad per patį pandemijos įkarštį kai kurie vyriausybės pareigūnai linksminosi, nors vakarėliai ir panašūs susibūrimai buvo griežtai ribojami.
Vėliau B.Johnsonas atsistatydino ir parlamento, oficialiame pareiškime nurodęs, kad postą palikti nusprendė po Privilegijų komiteto atlikto „Partygate“ tyrimo, prieš tai apkaltinęs komitetą „raganų medžiokle“.
Žemiau koliaže – V.Zelenskis ir vienas iš vėlesnių britų premjerų Rishi Sunakas, kuris atsistatydino pernai liepą, poste išbuvęs tik 20 mėnesių.
Tai galima paaiškinti politinėmis taisyklėmis. Politiko vadovaujama konservatorių partija nesėkmingai pasirodė parlamento rinkimuose, nors jis pats buvo išrinktas. Stiprią daugumą užsitikrino Leiboristų partija, tad pagal tradiciją premjeru tapo pastarosios lyderis Keiras Starmeris.
R.Sunakas pripažino pralaimėjimą leiboristams, prisiėmė už tai atsakomybę ir paskelbė paliekantis Konservatorių partijos vadovo postą
Greta – V.Zelenskio pasisveikinimas sumušant alkūnėmis su Liz Truss, kuri Jungtinės Karalystės premjere buvo prieš tai. Ukrainos vadovas buvo pirmas kitos šalies lyderis, su kuriuo ji bendravo, užėmusi pareigas.
Konservatorių vadovė pakeitė atsistatydinusį B.Johnsoną ir į istoriją pateko kaip pareigas ėjusi trumpiausiai. Vyriausybei politikė vadovavo 49 dienas 2022 m. nuo rugsėjo 6-osios iki spalio 25-osios. Vėliau premjeru tapo R.Sunakas.
„Time“ teigimu, paprasčiausias šios nesėkmės paaiškinimas – kad politikės, kuri savo kampaniją grindė pažadu „augimas, augimas, augimas“, pasiekimas buvo visai priešingas. Analitikai įžvelgė ir kitų nesėkmės priežasčių.
L.Truss pasirašytam 45 mlrd. svarų paketui, kuris buvo skirtas mokesčių mažinimo priemonėms, neproporcingai palankioms turtingiausiems šalies gyventojams, pavyko tik numušti šalies valiutos kursą, išgąsdinti rinkas ir pakirsti Didžiosios Britanijos patikimumą visame pasaulyje.
Užuot numalšinusi daugelio britų susirūpinimą dėl didėjančios infliacijos ir augančių sąskaitų už energiją, vyriausybė tiesiog sukėlė jiems daugiau rūpesčių, įskaitant išsipūtusias hipotekos palūkanų normas ir pavojuje atsidūrusią ekonomiką.
Kamala Harris pati sau kišo koją
Šalia vos pusantro mėnesio premjeravusios L.Truss – kita į istoriją patekusi politikė. Buvusi JAV viceprezidentė Kamala Harris buvo pirma moteris šiose pareigose ir siekė tapti pirma moterimi šalies vadovo poste.
Politikė buvo demokratų vilties spindulys po ligšiolinio šalies vadovo Joe Bideno kandidatūros atsiėmimo. Kai pernai liepą viceprezidentė pakeitė jį rinkimuose, demokratams per trumpą laiką pavyko pasiekti didžiausią populiarumo reitingų ir finansavimo augimą.
Kelias savaites prieš rinkimus apklausos rodė apylygį K.Harris ir D.Trumpo populiarumą, tačiau rinkimų naktį viltis greitai ėmė blėsti – greitai paaiškėjo, kad pastarasis laimėjo svarbiose svyruojančiose valstijose.
Viceprezidentė per rinkimus laikėsi centristinės linijos, pabrėždama neapykantos kupinas oponento žinutes, atvirai rasistinę ir seksistinę retoriką.
Taip pat skaitykite: Kamala Harris: daug kur buvusi pirma ir galinti tapti pirma JAV lydere moterimi
Jos raginimai vienytis, dėmesys teisei į abortus ir perspėjimai apie D.Trumpo keliamas grėsmes JAV demokratijai sulaukė atgarsio tarp rinkėjų.
Bet, anot Estijos leidinio „Postimees“, jo perspėjimai dėl imigrantų ir izoliacionizmo šlovinimas rado kelią į širdis rinkėjų, kurie tapo jautrūs ekonominiams sunkumams po pandemijos ir troško permainų po J.Bideno darbo metų.
Vienu iš didžiausių K.Harris kliuvinių esą tapo interviu ABC televizijai. Tuomet ji buvo paklausta, ar per ketverius metus, kai ėjo viceprezidentės pareigas, būtų dariusi ką nors kitaip nei J.Bidenas. „Nė vienas dalykas neateina į galvą“, – atsakė ji. Taigi, rinkėjams tikintis pokyčių, kandidatė lemiamu momentu pareiškė, kad didelių pokyčių nedarys.
Taip pat skaitykite: Kas sutrukdė Kamalai Harris sutriuškinti Donaldą Trumpą?
Kitas K.Harris kliuvęs iššūkis buvo pernelyg vėlyvas J.Bideno pasitraukimas iš rinkimų lenktynių. Ji neturėjo pakankamai laiko prisistatyti žmonėms, suformuoti savo, kaip galimos prezidentės, identiteto, o prieš rinkimus buvo daug kalbama apie tai, kad rinkėjai tiesiog nelabai žino, kas yra ta K.Harris.
Joe Bidenas laikomas vienu blogiausių
Koliažo centre – pats kadenciją neseniai baigęs JAV prezidentas J.Bidenas, ketinęs vėl siekti šio posto, bet likus keliems mėnesiams iki balsavimo pasitraukęs iš rinkimų kovos.
Nepaisant vis gausesnių ir garsesnių raginimų atsisakyti ambicijų išlaikyti pareigas, jis ilgai nekeitė nuomonės. Bet galiausiai pernai liepą paskelbė, kad sudeda ginklus, ir parėmė viceprezidentės K.Harris kandidatūrą.
J.Bidenas pažadėjo suvaldyti chaosą ir grįžti į normalumą, tačiau, atrodo, įvyko priešingai. Amerikiečiai jį netgi laiko vienu blogiausių vadovų šalies istorijoje. 46-ojo JAV prezidento darbo metus apibendrino Meduza.io.
Prezidentas daug investavo į ekonomiką, tačiau rezultatai bus matomi tik po daugelio metų. Amerikiečiai nebuvo patenkinti pastaruoju metu kiek pablogėjusiu gyvenimo lygiu.
Didžiausias iššūkis pirmais darbo mėnesiais buvo antroji COVID-19 banga. Naujajai administracijai pavyko smarkiai padidinti vakcinų ir būtiniausių medicinos priemonių gamybą. Tačiau nepavyko atkurti amerikiečių pasitikėjimo sveikatos apsaugos sektoriumi. Diskusijos dėl karantininių uždarymų ir skiepijimo būtinybės tapo kultūrinių karų dalimi.
Taip pat skaitykite: „Vienas blogiausių prezidentų“: ką J.Bidenas nuveikė ir kodėl sulaukė amerikiečių nemeilės
Nedaugelis prezidentų gali prilygti J.Bideno administracijos teisėkūros pasiekimų skaičiumi. Bet jų poveikis bus matomas ateityje, o amerikiečiai vargu ar tai priskirs 46-ajam JAV prezidentui.
Taip pat skaitykite: Pirmoji ir paskutinė J.Bideno kadencija: kas privedė prezidentą prie politinio žlugimo
Bet dėl nesutarimų partijoje jo teisėkūros darbotvarkė įstrigo, o iki 2022 m. lapkritį vykusių vidurio kadencijos rinkimų, kai demokratai prarado Kongreso kontrolę, jiems pavyko priimti tik vieną didesnį įstatymo projektą dėl mokesčių sistemos reformos, žaliosios energetikos ir transporto subsidijavimo.
Kita reikšminga krizė buvo rekordinis nelegalių imigrantų antplūdis per sieną su Meksika. Taip pat – JAV karių išvedimas iš Afganistano ir Rusijos invazija į Ukrainą.
Prezidento užsienio politika buvo nenuosekli: vieni jį kritikavo už švelnumą ir atsargumą, kiti – už konfliktų eskalavimą ir bendrininkavimą vykdant genocidą.
J.Bidenui nuolat buvo prikišamas senyvas amžius ir galimai to nulemtas išsiblaškymas, klaidos kalbant, suklupimai ir pan.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Donaldas Trumpas vežė Joe Bideną ratukais ir išvertė į konteinerį?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Joe Bideno anūkė pranešė apie prezidento mirtį ir kad jį pakeitė brolis dvynys?
Taip pat skaitykite: „Atakavo smėlio maišas!“ – tai buvo J.Bideno suklupimo priežastis, ne amžius
Taip pat skaitykite: Vėl šaiposi iš J.Bideno: veidas – pagalbos sergantiesiems demencija reklamoje
Taip pat skaitykite: Vizitas Varšuvoje prasidėjo skaudžiai, bet nukentėjo ne J.Bidenas
15min verdiktas: trūksta konteksto. Prielaida, kad nuotraukose greta V.Zelenskio matomų asmenų karjeros pokyčiai kažkaip susiję su juo, yra nepagrįsta. Būdamas prezidentu, Ukrainos lyderis dažnai susitinka su kitų šalių atstovais, taigi ir sveikinasi su jais. Nuo fotografavimo yra praėję nemažai laiko, taigi natūralu, kad kai kurių politikų gyvenimuose įvyko pokyčių, net gana kardinalių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
