„Tai Sankt Peterburgas – žinomas jau visoje Rusijoje informacinio karo ir interneto „trolių“ lopšys“, – tokį šio garsaus miesto, iki šiol dažniau vadinto Rusijos kultūros sostine, apibūdinimą iš leidinio „Sobaka“ cituoja „Gazata Wyborcza“.
Šis gyvenimo būdo žurnalas yra populiarus tarp jaunų rusų. O sausio pabaigoje jo redaktoriams pavyko padaryti tai, ko iki šiol neįstengė niekas – jie išpublikavo pokalbį su viena komentatore, kuri už pinigus platina Kremliaus propagandą.
Sankt Peterburgas pagarsėjo savo „troliais“ pernai, kai programišiai iš „Anonymous“ grupės paviešino laiškus ir dokumentus, nutekintus iš Internetinių tyrimų agentūros darbuotojų. Šioje agentūroje, įsikūrusioje Sankt Peterburgo priemiestyje, dirbo apie 600 asmenų, kurių uždavinys – vykdyti informacinį karą. Kaip tvirtinama, dabar ji jau įsikūrusi miesto centre.
Žada gerą uždarbį
Įsidarbinti čia nėra taip jau ir sunku – skelbimai apie tai publikuojami tarp darbo pasiūlymų rašytojams ir vadybininkams. Išsiskiria tik uždarbis, nes per mėnesį siūloma alga yra 40-45 tūkst. rublių (nuvertėjus rubliui, tai yra apie 600 eurų, bet vos prieš pusmetį suma siekė 940 eurų), o skiltyje apie darbo vietą nurodoma tik metro stotelė.
Apie darbo pobūdį ir reikalavimus taip pat pateikiama minimaliai informacijos ir, matyt, taip daroma kryptingai, kad atlyginimas, kuris Rusijoje yra gana didelis, užgožtų visa kita. Ir tai suveikia: žmonės ilgai ir skausmingai ieško darbo, atsiduria ties visiško nusivylimo riba. „Aš tiesiog išsiunčiau CV atsakydama į internetą rastą sprendimą. Po kelių dienų man paskambino ir pakvietė į pokalbį „media holdinge“ „Interneto tyrimai“, – leidiniui pasakojo buvusi šios firmos darbuotoja.
Moteris yra baigusi žurnalistiką, atsikraustė į Peterburgą iš vieno didelio regioninio miesto. Ji sutiko papasakoti apie tai, kaip veikia gigantiška propagandos mašina, tik su sąlyga, kad jos anonimiškumas bus išlaikytas.
„Naujai perrašyti“ naujieną
Kai kelis mėnesius negali susirasti jokio darbo ir girdi, jog čia gausi 45 tūkst. rublių, su viskuo sutinki, – pasakojo pašnekovė leidiniui „Sobaka“.
Darbo pokalbio metu kandidatas privalo užpildyti klausimyną, nurodyti, kur dirbo ir gyveno iki šiol, kas yra jo tėvai. Tuomet gauna „naujai perrašyti“ kokią nors aktualią žinutę. Apie politines pažiūras niekas nieko neklausinėja.
„Susidarė įspūdis, kad jie pasiruošę priimti kiekvieną, kas įrodys, kad sugeba kalbėti ir rašyti rusiškai. Jokių konkrečių detalių niekas neminėjo, kalbėta apie „media holdingą“, „kelis interneto puslapius“, „turime padidinti judėjimą puslapiuose“, „didesnis nei vidutinis uždarbis“. Kai kelis mėnesius negali susirasti jokio darbo ir girdi, jog čia gausi 45 tūkst. rublių, su viskuo sutinki“, – pasakojo pašnekovė leidiniui „Sobaka“.
Holdingas, kuris „gamina“ žinias, užima tik vieną biurų pastato aukštą, kituose dirba kituose propagandos frontuose kovojantys propagandistai. Tarp jų yra ir žymieji „troliai“, agresyviais komentarais užpilantys socialinius tinklus ir tinklaraščius.
Viskas – apie Ukrainą
Kasdien vienas holdingo darbuotojas privalo parengti 20 žinučių, 75 proc. iš jų turėtų būti originalios. Įmonė valdo 12 interneto puslapių, jų temos – pačios įvairiausios, nors kiekvienas iš jų kažkokiu būdu yra apie Ukrainos politiką.
Oficialiai tai yra Federalinė informacijos agentūra, bet pagrindinis jos uždavinys buvo generuoti žinias Charkovo informacinei agentūrai. Ji skelbia tekstus rusų kalba, nes būtent rusiškai kalba dauguma Charkovo gyventojų, o agentūros adresas nurodomas tame pačiame mieste. Taip pat teigiama, kad tai nepriklausomų žurnalistų kolektyvas, kuris rašo apie Ukrainos gyvenimą ir populiarina šalį tarptautinėje arenoje. Net neužsimenama, kad visos „naujienos“ parašytos Peterburge.
Tokių „ukrainietiškų“ interneto puslapių „holdingas“ kūrė bent kelis. Tarp jų buvo ir garsusis „Antimaidanas“, remiantis prorusiškus separatistus. „Nerengdavom visiškai tikrovės neatitinkančių žinučių, bet kiekvieną informaciją perrašinėdavome pagal tam tikrą pavyzdį, tarkim, separatistus vadinome „piliečių milicija“, – pasakojo buvusi propagandistė.
Jos teigimu, pirmomis dienomis net nelabai suvoki, kur esi ir kodėl perrašinėji tas žinutes, net atrodo, kad tai koks nors socialinis eksperimentas ar realybės šou, ypač kai biuruose įrengtos filmavimo kameros.
„Jokio smegenų plovimo nėra, darbuotojams nenurodinėjama, bet labai greitai supranti, kad negali blogai rašyti apie prezidentą Vladimirą Putiną ar kad separatistai yra teroristai. Toks jausmas, kad visi naujokai supranta kur patekę ir ką privalo rašyti“, – tikina moteris.
„Man moka, o kitkas man nerūpi“
Jokio smegenų plovimo nėra, darbuotojams nenurodinėjama, bet labai greitai supranti, kad negali blogai rašyti apie prezidentą Vladimirą Putiną ar kad separatistai yra teroristai. Toks jausmas, kad visi naujokai supranta kur patekę ir ką privalo rašyti, – tikina moteris.
Pasak pašnekovės, agentūroje daugiausia dirba iš kitų miestų atvykę žmonės, visi turi aukštąjį išsilavinimą, inteligentiški, neretai – ką tik baigę studijas.
Esą visus juos galima būtų suskirstyti į tris kategorijas: „man moka, o kitkas man nerūpi, net nežinau, kas mano darbdaviai“, „žinau, kad dirbu Kremliaus „trolių“ fabrike, bet psichologinis diskomfortas man nerūpi, svarbiausia – moka“ ir „esu čia, nes noriu kovoti informaciniame kare su fašistų chunta“. Paskutiniųjų yra absoliuti mažuma.
Moteris pasakojo, kad jau pirmą mėnesį supratusi, kad vadovybei rūpi tik skaitytojų skaičiaus augimas, todėl darbuotojai spaudžiami kurti „svarbias naujienas“.
Darbuotojai skuba pirmieji „naujai perrašyti“ pagrindinių Rusijos agentūrų tekstus. Norint padidinti žinių srautą puslapiuose rašoma ir apie žmogžudystes, prievartavimus, gandus.
„Labai populiarios yra žinios apie gėjus. Žinoma, negatyviai parašytos. Jeigu užsimenama apie feminizmą, tai visada susiejama su ukrainietiškąja FEMEN. Ir ne kitaip. Bet svarbiausios temos nekinta: V.Putinas, Krymas ir Novorosija“, – pasakoja buvusi propagandos skleidėja.
Leidinio „Sobaka“ pašnekovė „trolių fabrike“ dirbo beveik pusmetį, ji išėjo iš darbo šių metų pradžioje. Kaip sako pati, suprato, jog rasti kitą darbą jai nebus lengva, bet nebegalėjusi ištverti.
„Gruodį nuo nervinės įtampos man ėmė virpėti akių vokai. Pradėjau sapnuoti, kad nuolat perrašinėju naujienas apie Ukrainą ir V.Putiną. O aš esu liberalių pažiūrų, mano draugai palaiko opoziciją. Tad tam tikru momentu supratau, kad man gėda jiems prisipažinti, ką dirbu“, – sako mergina, pridurdama, kad visa tai nusvėrė finansinį komfortą.
