„Tokio žingsnio buvo laukiama, tačiau ne šį pirmadienį. Nors, dabar skelbiamoje informacijoje teigiama, kad sprendimas buvo priimtas dar sausį. Ir tuomet buvo nuspręsta, kad karalius Juanas Carlosas iš sosto trauksis birželį“, – sako E.A.Reyesas.
Alcalos universiteto politikos mokslų profesoriaus nuomone, tai, kad šis sprendimas buvo priimtas būtent pirmadienį, lėmė susiklosčiusi politinė situacija.
„Manau, kad pagrindinis veiksnys buvo Europos Parlamento (EP) rinkimų ir Ispanijos socialistinės darbo partijos rezultatai juose. Ispanijos socialistų partijos generalinis sekretorius Alfredo Perezas Rubalcaba pareiškė dėl itin blogų rezultatų EP rinkimuose besitraukiantis iš pareigų“, – tęsia profesorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad nedera pamiršti, jog kairiojo sparno partijos jau prašo referendumo, kuriame būtų balsuojame dėl monarchijos likimo.
Vis dėlto, nors sprendimas trauktis iš sosto, pirmadienį buvo netikėtas, profesoriaus nuomone – dabar tam tinkamas metas:
„Kitais metais turim vietos rinkimus, o po pusantrų metų – visuotinius rinkimus. Tai buvo tinkamas perduoti karūną“.
Laukia iššūkiai
Pasak Alcalos universiteto profesoriaus, iš Felipe, Astūrijos princo, tikimasi, kad jam pavyks susidoroti su tokiais iššūkiais kaip Katalonija, Baskų kraštas, didelis nedarbas, didėjanti parama radikaliosioms kairiojo sparno partijoms, didžiulė korupcija ir skaidrumo trūkumas.
„Vis dėlto, jis neturi galios priimti sprendimus. Ispanijos karalius karaliauja, tačiau nedaro lemiamų sprendimų. Jis turės būti labai sumanus naujame Ispanijos valstybės etape, jam reikalinga vyriausybės ir opozicijos parama. Todėl aš paminėjau Ispanijos socialistinės darbo partijos situaciją ir didelį paramos jai sumažėjimą“, – sako profesorius.
Karalius ir toliau patarinės sūnui
Lygindamas jį su tėvu Juanu Carlosu profesorius atkreipia dėmesį, kad „Felipe yra jaunesnis, labai gerai pasirengęs, gavęs daugybę patarimų“.
„Be jokios abejonės, karalius ir toliau jam patarinės. Felipe turi viziją ir labai aiškiai suvokia Ispanijos situaciją. Jo tėvas pademonstravo, kad gali būti geras diplomatas tiek Ispanijoje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Felipe dabar turi parodyti savo potencialą, kurį jis turi. Aš sakau, kad jis, kaip ir jo tėvas, turi turėti truputį Adolfo Suarezo (pirmasis premjeras po Francisco Franco – 15min.lt) natūros. A.Suarezas, kartu su Juanu Carlosu, nuvedė Ispaniją į demokratiją“, – sako E.A.Reyesas.
Be to, lygindamas Felipe su tėvu, profesorius atkreipia dėmesį, kad Juanas Carlosas jam paliko ir šiokį tokį savo „nepatikimumo“ šleifą.
Juano Carloso įvaizdžiui pakenkė prabangus dramblių medžioklės safaris Botsvanoje 2012 metų balandį – tuo metu, kai jo pavaldiniai grūmėsi su recesija ir ketvirtadalis jų neturėjo darbo.
Dar labiau karališkajai šeimai pakenkė 2011 pradėtas korupcijos tyrimas dėl Juano Carloso dukters ir Felipe sesers Cristinos vyro, buvusio olimpiečio rankininko Inaki Urdangarino. Su tais reikalais buvo susieta ir pati Cristina.
„Laukia milžiniški iššūkiai“, – nukerta E.A.Reyesas.
