Dėl dujų kainų augimo ir masinio skurdo kilę protestai Kazachstane netruko peraugti į ginkluotą susirėmimą su pareigūnais. Pranešama apie dešimtis protestuotojų mirčių, taip pat apie aukas tarp pareigūnų.
Kazachstano prezidentas K.-J.Tokayevas po kelių dienų nuo protestų pradžios kreipėsi į savo sąjungininkus – Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kurioje pirmuoju smuiku griežia Rusija. Jau netrukus į Kazachstaną buvo pasiųsti Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Tadžikistano ir Kirgizijos kariai.
Penktadienį K.-J.Tokayevas paskelbė, kad „konstitucinė“ tvarka šalyje iš esmės atkurta. Tačiau tikrųjų žinių iš Kazachstano gauti sunku. Šalyje nuolat atjungiamas internetas, mobilusis ryšis, o pagrindinės naujienos pasaulį pasiekia iš oficialių Kazachstano šaltinių ar Rusijos propagandos.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius G.Mažeikis 15min sakė, kad tolesni įvykiai Kazachstane pirmiausia priklauso nuo to, kur yra ir kaip jaučiasi buvęs prezidentas N.Nazarbayevas. Nors iš savo posto jis pasitraukė 2019 m., iš esmės visa valdžia ir toliau buvo išlaikyta jo rankose.
Pasak G.Mažeikio, Kazachstano protestų nereikėtų lyginti su anksčiau vykusiais protestais Baltarusijoje ar Ukrainoje. Kazachstanas yra tarsi kita civilizacija, tikino profesorius.
Pasak jo, šioje šalyje iki šiol apstu dar viduramžius primenančių tradicijų, o visuomenė padalyta į savotiškus luomus – žuzus. Pirminius, skurdo ir dujų protestus Kazachstane jis vadina proletariato revoliucija. Tačiau čia pat pastebi, kad vyksta ir žuzų, ir politinio elito kova už valdžią.
