Sausio mėnesį parengtoje ataskaitoje Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. trumpinys - UNODC) pažymi, kad apskritai prognozuojama, jog šiemet opijaus aguonų auginimas visame Afganistane gali šiek tiek sumažėti. Tačiau išlieka grėsmė, jog kai kuriuose provincijoje (tarp jų minimas ir Goras), kuriuose pastaruoju metu aguonos nebuvo auginamos, jos vėl gali atsirasti.
Didžiausi aguonų laukai ir toliau išliks Helmando ir Kandaharo provincijose. Pranešama, kad 2010 metais dėl nepalankių gamtinių sąlygų, aguonų derlius buvo sumenkęs. Derlių prižiūrėti trukdė ir greta vykstantys koviniai veiksmai.
Opijaus kainos kilo šimtais procentų
UNODC pažymi, kad palankiausios sąlygos auginti aguonoms susidaro tose Afganistano vietose, kuriose silpna vyriausybės įtaka ir prasta saugumo situacija. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais iš aguonų gaunamo opijaus kainos nuo 2007 m. birželio tik kilo. 2010 m. pabaigoje kai kuriose provincijose už kilogramą opijaus buvo mokama apie 300 JAV dolerių (šiaurinėse ir šiaurės rytų provincijose kainos mažesnės).
Tuo metu, kai opijaus kainos kilo 217-265 proc., kviečių kainos pakilo 18 proc., kukurūzų - 25 proc., o ryžių kaina net krito 3 proc.
Apklausti Afganistano valstiečiai teigė, kad būtent aukšta opijaus kaina juos ir skatina auginti aguonas (39 proc. apklaustųjų 2010 m. ir 77 proc. apklaustųjų 2011 m.). Kitos pagrindinės priežastys, valstiečius skatinančios auginti aguonas buvo skurdas (32 proc. 2010 m. ir 19 proc. 2011 m.), vyriausybės kontrolės stoka (8 proc. 2010 m.).
Aguonų neauginantys valstiečiai teigė, kad šio verslo nesiima dėl to, kad tai draudžia vyriausybė (48 proc. 2010 m. ir 39 proc. 2011 m.), dėl vandens trūkumo (1 proc. 2010 m. ir 15 proc. 2011 m.). Kai kurie apklaustieji sakė, kad tai prieštarauja islamui (8 proc. 2010 m. ir 14 proc. 2011 m.), kad taip nusprendė bendruomenės vyresnieji (po 11 proc. 2010 m. ir 2011 m.) ar bijo, kad jų laukai bus sunaikinti (4 proc. 2010 m. ir 6 proc. 2011 m.). Įdomu tai, kad 2010 m. net 9 proc. apklaustųjų nurodė, jog aguonų jie neaugina dėl mažų kainų.
Aguonos ir opijus Gore - ne naujiena
UNODC duomenimis, 2010 m. Afganistane buvo 20 provincijų, kuriose aguonos nebuvo auginamos. Tarp šių provincijų minima ir Lietuvos administruojama Goro provincija. Tačiau šiemet situacija gali keistis, jei laiku nebus sunaikintos aguonų laukų užuomazgos. Tiesa, ataskaitoje nurodoma, kad jei Gore aguonos ir būtų pradėtos vėl auginti, jų laukai nebūtų dideli, derlius irgi nebūtų gausus.
Dabar įvertinti tikrąjį mąstą yra sunku. Niekas negali paneigti ar patvirtinti, kad kur nors sunkiai prieinamoje vietovėje nėra auginamos ir perdirbamos aguonos. Pats teiginys, kad provincija yra „poppy-free“ dar nereiškia, kad aguonos nėra auginamos. Tai reiškia, kad jos gali augti ne didesniame plote kaip 100 ha visoje provincijoje. Šiuo metu provincijoje didesnė problema yra narkotinių medžiagų gabentojai.Dar 2005 m. Goro provincijoje aguonomis buvo užsėta 2 tūkst. 689 hektarų (tais pačiais metais Helmande aguonomis buvo užsėta 26 tūkst. 500 ha, o Kandhare 12 tūkst. 989 ha). 2006 m. Gore viešėjo 4 tūkst. 679 ha aguonų laukų (Helmande - 69 tūkst. 324 ha, Kandahare - 12 tūkst. 619 ha), 2007 m. - 1 tūkst. 503 ha (Helmande - 102 tūkst. 770 ha, Kandahare - 16 tūkst. 615 ha). 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. aguonų laukų Goro provincijoje nebuvo užfiksuota.
UNODC ataskaitoje rašoma, kad aguonos Gore auga pavasarį, o subręsta - maždaug birželio viduryje. Kaip vieną iš rizikos veiksnių, sudarančių sąlygas auginti aguonas, Jungtinių Tautų atstovai įvardija prastėjančią saugumo situaciją provincijoje.
Pernai Goro provincijoje užfiksuota visa virtinė išpuolių prieš Lietuvos karius, taip pat ir Lietuvos karių stovyklą. Čia sproginėjo pakelės bombos, provincijos sostinės Čagčarano centre buvo užpulti ir peršauti du mūsų kariai, greta stovyklos susisprogdino savižudis, stovyklą bandyta apšaudyti. Šių metų pradžioje dėl prastėjančios saugumo situacijos Gore buvo dislokuoti Afganistano nacionalinės armijos (ANA) kariai.
Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Tomas Balkus 15min.lt sakė, kad su Afganistane gaminamais narkotikais Provincijos atkūrimo grupės (PAG) nariai yra jau ne kartą susidūrę. Lietuviams daugiausiai teko dalyvauti deginant Goro provincijoje sulaikytus kvaišalus.
Štai 2010 m. vasarą Krašto apsaugos ministerija skelbė, kad Gore dirbantys Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane atstovai dalyvavo sudeginant per 80 kilogramų narkotinės žaliavos. Šiuos opiatus provincijoje iš narkotikų gabentojų buvo konfiskavę Afganistano Kovos su nelegalia narkotinių medžiagų apyvarta padalinys. Tąkart buvo skelbta, kad Afganistano rinkoje sunaikinti kvaišalai vertinami maždaug 60 tūkst. litų. Lietuvos rinkoje šis kiekis kainuotų milijoną.
Vaizdo medžiagą apie tai, kaip Goro provincijoje deginami narkotikai, galite peržiūrėti čia.
2009 m. vasarą Goro provincijoje buvo sunaikinta per 130 kg narkotinių medžiagų. O 2007 m. spalį Lietuvos kariai provincijos sostinės Čagčarano pakraštyje dalyvavo sudeginant daugiau kaip keturias tonas kvaišalų.
Ta proga tuometinis Lietuvos misijos Afganistane vadovas Aleksandras Matonis informavo, kad Europos Komisija ir Lietuva bendrai skiria 500 tūkst. eurų (1,7 mln. litų) naujoms policijos stotims įkurti. Buvo planuojama, kad jų įkūrimas sustiprins kovą su narkotikų gabentojais.
„Prognozės - kol kas nėra įvykęs faktas“
Šiandien A.Matonis sako, jog UNODC prognozių jis kol kas nenorėtų labai dramatizuoti.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Aleksandras Matonis Goro provincijos sostinėje Čagčarane (2007 m. pavasaris) |
„Dar 2008 m. Goro provincija buvo paskelbta provincija be aguonų (angliškai tai vadinama „poppy-free“). Tai reiškia, kad vietos valdžia prisiima atsakomybę ir užtikrina, kad provincijoje nebus didelių plantacijų. „Poppy-free“ statusą įgijusios provincijos turėjo naudos nacionaliniu mastu. Pavyzdžiui , galėjo tikėtis didesnio finansavimo įvairiose srityse. Naujausia prognozė kol kas nėra įvykęs faktas, jog Goras jau prarado tą statusą“, - 15min.lt žurnalistui sakė metus Afganistane dirbęs A.Matonis.
Antras momentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, pasak A.Matonio, yra tas, kad tik labai nedidelė provincijos dalis yra tinkama aguonoms auginti. Beveik visa provincijos teritorija driekiasi daugiau kaip 2 km virš jūros lygio aukštyje. Tad tikėtis gero derliaus tokiomis atšiauriomis klimatinėmis sąlygomis yra sunku.
Gore aguonų galvutės būna mažos, iš jų per metus opijaus derliaus surenkama vos vieną du kartus. Tuo tarpu provincijose, kurios laikomos tradicinėmis aguonų auginimo provincijomis, opijus iš maždaug kumščio dydžio aguonų galvučių renkamas penkis šešis kartus per metus.
„Tad mes nelabai ir galime tikėtis, kad pagal savo produktyvumą auginant aguonas Goro provincija galėtų sudaryti konkurenciją tokioms provincijoms kaip Helmandas ar Kandaharas. Bet kokiu atveju, aguonas žmones pradeda auginti tuomet, kai jiems darosi sunku pragyventi, o alternatyvios žemdirbystės ar ūkio šakos pasirodo neperspektyvios. Nerimą paskelbta UNODC ataskaita kelia todėl, kad ji iliustruoja, jog būtina valstybėms donorėms (Lietuvai taip pat) skirti dėmesį ne vien infrastruktūriniams projektams, bet ir tęsti tradicinės žemdirbystės, gyvulininkystės stiprinimo programas. Tokios programos prieš kelerius metus jau buvo pradėtos Gore, tačiau dėl įvairių priežasčių dabar jos nėra aktyvios“, - sakė A.Matonis.
Gerai situaciją Afganistane ir Goro provincijoje žinantis A.Matonis taip pat sako, kad jei išsipildys UNODC prognozės ir aguonos provincijoje vėl bus pradėtos auginti, tai neabejotinai įtakos ir saugumo situaciją regione. Kuo didesnis bus supirkėjų aktyvumas, tuo mažiau saugumo galima tikėtis.
„Pats žemdirbys, jis niekada tiesiogiai opijumi neprekiauja. Iš jo narkotikus superka supirkėjai didmenininkai. Pastarieji supirktą masę perparduoda laboratorijoms ar gabena kur nors toliau. O jau bet koks transportavimas yra susijęs su nestabilumu. Iš karto kyla pagunda kokiems nors korumpuotiems vietos valdžios atstovams mokėti kyšius už transportavimą per tam tikrą teritoriją. Mes žinome, kad kol kas ir vietos policijos efektyvumas nėra didelis“, - 15min.lt tvirtino A.Matonis.
„Kovoti reikia ne su pasekmėmis, o su priežastimis“
Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas teigia, kad kova su nelegalia narkotikų apyvarta neramioje šalyje (taip pat ir aguonų auginimu) buvo ir yra tiesioginė Afganistano saugumo struktūrų prerogatyva. Tačiau ši problema negali būti sprendžiama vien jėga.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas |
„Kovoti turi ne tik saugumo struktūros. Į tai turėtų būti įsitraukusi ir valdžia, ir tarptautinė bendruomenė. Kovoti reikia ne su pasekmėmis, o su problemos priežastimis. Provincijoje turi būti kuriamos darbo vietos, mažinamas skurdas, pritraukiami projektai. Žemės ūkyje būtinos itin didelės investicijos, kad būtų sukurtos ar atgaivintos laukų drėkinimo sistemos, didinančios žemės derlingumą. Taip būtų sudarytos sąlygas auginti ne vien tik aguonas, bet ir kitas kultūras, pavyzdžiui šafraną, kuris yra dar pelningesnis nei aguonos. Kaip tarptautinės bendruomenės nariai, su PAG priešakyje, mes galėtume prisidėti prie šios problemos sprendimo tokiomis priemonėmis, kaip informacinės kompanijos, vietos gyventojų švietimu, tai pat veiksmų koordinavimu su partneriais“, - svarstė generolas.
Pasak A.Vaičeliūno, nuo 2008 metų Goro provincija oficialiai laikoma aguonų neauginanti provincija. Tačiau iki tol ji buvo viena iš lyderių Afganistane. Goro provincijoje didžiausi laukai viešėjo iki 2004 metų. Vėliau jie palaipsniui mažėjo.
„Dabar įvertinti tikrąjį mąstą yra sunku. Niekas negali paneigti ar patvirtinti, kad kur nors sunkiai prieinamoje vietovėje nėra auginamos ir perdirbamos aguonos. Pats teiginys, kad provincija yra „poppy-free“ dar nereiškia, kad aguonos nėra auginamos. Tai reiškia, kad jos gali augti ne didesniame plote kaip 100 ha visoje provincijoje. Šiuo metu provincijoje didesnė problema yra narkotinių medžiagų gabentojai. Vienas iš pagrindinių jų kelių driekiasi būtent per Goro provinciją. Opijatai, pagaminti pietiniame Afganistane, yra vežami į šiaurę, o vėliau per NVS šalis gabenami į Europą. Beveik kiekvienas karo vadas, o dažnai ir oficialios valdžios atstovai, būna įsitraukę į neteisėtą narkotikų verslą“, - 15min.lt tvirtino Jungtinio štabo viršininkas.
Generolas teigia neturintis konkrečios informacijos, jog provincijoje kažkas vėl planuoja užsiimti aguonų augimu. Tačiau jis teigia, kad tokios galimybės atmesti negalima, ypač turint galvoje iš opijaus gaunamą pelną ir vietos saugumo struktūrų sunkumus kovojant su šia problema.
„Šių metų pradžioje UNDOC išleido perspėjimą, dėl galimai aguonų laukų persikėlimo iš pietinių provincijų, į šiaurines ir centrines provincijas. Taip pat ir Gorą. Aguonas pietinėse provincijose auginti tampa nebesaugu, nes ten yra labai didelė tarptautinių ir vietos saugumo pajėgų koncentracija. Šiaurinėse dalyse, taip pat ir centrinėje Afganistano dalyje, šių pajėgų yra mažiau“, - teigia generolas.
