Prognozuoja, kad po „staigaus“ Japonijos žingsnio Rusijos glėbin puls ir Lietuva

Socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiama „sensacinga“ žinia: Japonija nori taikytis su Rusija. Ten pat teigiama, kad šis faktas iliustruoja „globalios politikos perspektyvas“, o dabar liko sulaukti, kada ir Lietuva užsimanys „draugauti su Rusija ir Baltarusija“.
Shigeru Ishiba
Shigeru Ishiba / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Amerikos vasalui, Japonijai, staiga kilo noras sudaryti taikos sutartį su Rusija. Globalios politikos perspektyvos labai aiškios. Tik laiko klausimas, kada „nepriklausomai“ Lietuvai kils noras draugauti su Rusija ir Baltarusija“, – rašoma žinutėje.

Įrašas paskelbtas vienoje viešoje feisbuko grupėje, kurioje gausu antiukrainietiškų žinučių, reiškiamas džiaugsmingas palaikymas radikaliai ir kontraversiškai Donaldo Trumpo vykdomai politikai, piktai šaipomasi iš Europos ir Lietuvos politikų ir jų sprendimų.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“
Ekrano nuotr. iš „Facebook“

Žinutės autorius įkvėpimo greičiausiai sėmėsi iš propagandinės Rusijos žiniasklaidos, kurioje praėjusį penktadienį mirgėjo tokios ir panašios antraštės: „Japonijos premjeras išreiškė norą sudaryti taikos sutartį su Rusijos Federacija“ arba „Japonijos premjeras kreipėsi į Rusiją su taikos prašymu“.

Pagrindu šioms publikacijoms tapo Japonijos premjero Shigeru Ishibos kalba Japonijos parlamente sausio 24 d., penktadienį. Sh.Ishiba Japonijos premjero pareigas užima nuo praėjusių metų spalio 1 d., ir tai buvo pirmoji jo programinė kalba šalies įstatymų leidėjams.

Savo kalboje premjeras aptarė įvairius vyriausybės kompetencijoje esančius klausimus: vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, finansus, socialinę rūpybą ir t. t.

Kalbėdamas apie užsienio politiką, daugiausia dėmesio jis skyrė Japonijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, prezidento postą perėmus D.Trumpui, taip pat – Kinija ir Pietų Korėja. Kalboje užsiminta apie santykius su Filipinais, Australija, kitomis šalimis, įskaitant Rusiją.

Pažymėtina, kad pagrindiniuose Japonijos žiniasklaidos leidiniuose apie tai, kad Sh.Ishiba trumpai kalbėjo ir apie Rusiją, net neužsimenama, kadangi jis tik pakartojo dešimtmečiais kiekvienos Japonijos vyriausybės deklaruotą programinį punktą – siekti pagaliau sudaryti taikos sutartį su Rusija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ženklas Japonijos Hanasakio uoste, šiaurinėje Hokaido saloje, reikalaujantis grąžinti Pietų Kurilų salas
Ženklas Japonijos Hanasakio uoste, šiaurinėje Hokaido saloje, reikalaujantis grąžinti Pietų Kurilų salas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vietos ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio šis klausimas būtų sulaukęs tik tokiu atveju, jeigu Japonija pirmą kartą būtų atsisakiusi teritorinių pretenzijų ir sutikusi derėtis dėl taikos sutarties Rusijos sąlygomis. Tai išties būtų buvusi naujiena.

Reikalas tas, kad po Antrojo pasaulinio karo tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos, o po to ir tarp SSRS teises bei pareigas tarptautinėje arenoje perėmusios Rusijos nebuvo sudaryta taikos sutartis. SSRS ir Japonija 1956 m. tik pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje konstatuojama, kad tarp šalių nutraukiama karo padėtis ir atkuriami diplomatiniai bei konsuliniai santykiai.

Esmine kliūtimi pasirašyti taikos sutartį tapo Japonijos siekis susigrąžinti po Antrojo pasaulinio karo SSRS aneksuotas Pietų Kurilų salas: Kunaširą, Iturupą, Šikotaną ir Habomajaus salyną, kurias japonai vadina Šiaurinėmis teritorijomis.

Anksčiau SSRS, o dabar Rusija atsisako spręsti šį teritorinį klausimą. Nė vienai pusei nenusileidžiant, jau beveik septynis dešimtmečius taikos sutarties tarp šalių sudaryti nepavyksta.

Tarp Rusijos ir Japonijos daugybę metų su pertraukomis vyko konsultacijos dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau 2022 metais, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Japonija prisidėjo prie Vakarų valstybių sankcijų agresorei, rusai jas nutraukė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Južno Kurilskas Kunaširo saloje
Južno Kurilskas Kunaširo saloje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Praėjusį penktadienį Sh.Ishiba pakartojo, kad Japonijos siekis nesikeičia – taikos sutartis su Rusija neatsiejama nuo Pietų Kurilų salų likimo: „Japonijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingoje situacijoje, tačiau mūsų šalis tebesiekia išspręsti teritorinį klausimą ir sudaryti taikos sutartį.“

Oficialusis Kremlius, Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas į šį Japonijos premjero pareiškimą sureagavo griežtai: „Japonija tebesilaiko akivaizdžiai nedraugiškos pozicijos mūsų šalies atžvilgiu.“

Tai, kad Japonija, priešingai nei mėgina teigti kai kurie socialinių tinklų vartotojai, neketina „prisigerinti“ prie Rusijos ir tiesti jai draugystės rankos, liudija ir jos vykdoma nuosekli sankcijų politika. Šį mėnesį Japonija praplėtė agresyvų karą kariaujančiai Rusijai taikomų sankcijų sąrašą ir į jį įtraukė tris Rusijos bankus, 29 juridinius ir 11 fizinių asmenų.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Japonija išties siekia sudaryti taikos sutartį su Rusija, kuria būtų visiškai užbaigtas Antrasis pasaulinis karas. Tačiau šis siekis nekilo „staiga“, dabartinės Rusijos agresijos Ukrainoje ir konfrontacijos su Vakarais fone, ir nereiškia jokio Japonijos užsienio politikos pokyčio suartėjimo su Rusija link.

Taikos sutarties sudarymas yra kiekvienos Japonijos vyriausybės programoje nuo 1956 metų, tačiau nejuda iš aklavietės dėl atkaklaus Japonijos siekio atgauti aneksuotas Pietų Kurilų salas ir SSRS bei Rusijos nenoro net diskutuoti šiuo klausimu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Augalinė mityba gali būti įvairi ir skani: kviečia išbandyti nuo užkandžių iki desertų
Reklama
Tris kartus daugiau nei visa rinka: naujas „Darnu Group“ projektas fiksuoja neregėtus butų pardavimus
Reklama
Tyrimas atskleidė: „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – pigiausias