Lenkijos prezidentas civilių žudynes Bučoje lygina su J.Stalino laikų žiaurumais

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas išreiškė įsitikinimą, kad didelio kiekio slaptų JAV dokumentų nutekinimas didžiausią naudą atnešė Rusijai.

Interviu televizijai „ABC News“ jis sakė, kad Rusija „vienintelė naudos gavėja“.

„Galutinį atsakymą gausime tik tada, kai bus baigtas tyrimas... Mes palaikome ryšį su atitinkamomis JAV tarnybomis – tiesiogine to žodžio prasme, nuo pirmos valandos pradėjome kalbėtis“, – sakė K.Budanovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

Jis įsitikinęs, kad „nėra jokios rizikos“, jog ši istorija pakenks Ukrainos ir JAV santykiams. Žvalgybos vadovas taip pat nesitiki, kad duomenų nutekėjimas turės didelės įtakos karui, ir sakė, kad informacinis karas nėra naujiena.

„Jei yra problema, ji bus išspręsta. Jei problemos nėra, dar geriau. Tai nepaveiks realių puolamosios operacijos rezultatų“, – sakė jis.

Pasak K.Budanovo, kontrpuolimo rezultatus netrukus „pamatys ir pajus visi“. Jis pridūrė, kad šios puolamosios operacijos sėkmė labai svarbi ne tik ukrainiečiams, bet ir Vakarų partneriams, nes „be pergalių anksčiau ar vėliau kils klausimas, ar verta toliau remti Ukrainą“.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu. 

Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų saugumiečiai, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų. 

„Tai vienas tragiškiausių mūsų istorijos epizodų, metęs tokį baisų šešėlį ant Lenkijos ir Rusijos santykių“, – Varšuvoje sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, padėjęs vainiką aukoms atminti. 

„Šiandien su siaubu žiūrime į... visus dokumentus, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš Bučos ir kitų Rusijos okupuotos Ukrainos vietų, kur žmonės buvo nužudyti tokiu pat būdu, Katynės būdu“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Kyjivo prokurorai teigia, kad Rusijos pajėgos nužudė apie 1400 civilių gyventojų netoli Ukrainos sostinės esančiame Bučos mieste, kuriame praėjusiais metais, pasitraukus Rusijos kariams, buvo aptikti žuvusiųjų kūnai. 

Nuo to laiko Buča tapo įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Maskva padarė invazijos į Ukrainą metu, simboliu.

„Už nusikaltimus, kuriuos rusai per pastaruosius metus įvykdė Ukrainoje, kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn, kad tokie nusikaltimai kaip Katynės žudynės, kaip ir nusikaltimai, kuriuos rusai šiandien vykdo Ukrainoje, niekada nepasikartotų“, – sakė A.Duda.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos šalys narės, visapusiškai remia Kyjivą nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą. 

2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko sudužo tuometinio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvas, kuriuo skrido dešimtys lenkų aukšto rango pareigūnų, kariškių, valstybės ir visuomenės veikėjų, ketinusių dalyvauti Katynės žudynių atminimo renginiuose.

Per katastrofą žuvo visi 96 orlaivyje buvę žmonės.

Šios katastrofos tyrimas tapo dar vienu įtampos tarp Maskvos ir Varšuvos šaltiniu.

Dėl katastrofos priežasčių vyksta įnirtingi ginčai, nuo pat šios tragedijos skaldantys Lenkiją. Vieni lenkai mano, kad ji buvo sukelta tyčia, o kiti atmeta tai kaip sąmokslo teoriją.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Bukarešte vykstančioje Krymo platformos saugumo konferencijoje su įvairių šalių atstovais aptarė galimus sprendimus dėl Rusijos vykdomos laivybos Juodojoje jūroje blokados, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui. Pagal praėjusių metų liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Kyjivas gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.

Jis buvo atnaujintas du kartus. Kovo mėnesį, pratęsus susitarimą, Rusija pareiškė, kad jis galios 60 dienų, o ne 120 dienų, kaip buvo numatyta pirminiame susitarime. Maskva skundžiasi, kad nesilaikoma jos susitarimo dalies, pagal kurią žadama teisė eksportuoti trąšas.

„Ši konferencija turi didelę svarbą, nes net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks. Ir nesvarbu, ar mes esame Juodosios ar Baltijos jūros regionuose. Naudodama karines, politines ir ekonomines priemones Rusija toliau siekia daryti įtaką savo įsivaizduojamoje įtakos sferoje“, – pranešime cituojamas ministras A.Anušauskas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

„Todėl turime užtikrinti vieningos ir nuolatinės paramos Ukrainai tęstinumą tiek per politines, tiek per praktines kryptis, kaip Europos solidarumo, kurio Putinui nepavyks suardyti, ženklą”, – teigė ministras.

Renginio Bukarešte metu taip pat apžvelgta dabartinė saugumo padėtis Juodosios ir Azovo jūrų regionuose.

„Bukarešte aptartos pagrindinės Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės Juodosios jūros regionui ir pasauliui. Net ir pasibaigus karui, Rusijos grėsmė išliks“, – ketvirtadienį feisbuke teigė ministras.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Juodojoje jūroje fiksuojami įvairūs incidentai. Kovo mėnesį virš jūros Rusijos naikintuvas susidūrė su dideliu Jungtinių Valstijų stebėjimo dronu. Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnai prieštaringai aiškino apie drono „MQ-9 Reaper“ ir Rusijos naikintuvo Su-27 susidūrimą bei kaltino vieni kitus.

Vasarį Rusija iš Juodosios jūros paleido „neatpažintus objektus“ dėl to Ukrainos vakarinėje, centrinėje ir pietinėje dalyse buvo paskelbtas oro pavojus.

Pranešime teigiama, jog renginio metu ministras taip pat pabrėžė Baltijos ir Juodosios jūros šalių karinio bendradarbiavimo svarbą Rusijos grėsmės akivaizdoje.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ministras Dmytro Kuleba susitikime pažymėjo, jog liepą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra „galimybė ištaisyti praeities klaidas ir žengti ryžtingus žingsnius kelyje į Ukrainos narystę Aljanse“. Jis ragino parodyti, kad „durys ne tik atviros, bet yra ir aiškus supratimas, kada ir kaip pro jas įžengs Ukraina“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Ministras, padėkojęs Ukrainos partneriams, remiantiems šalį, taip pat paragino sukurti „visapusišką saugumo sistemą“, skirtą visoms regiono šalims, kurioms grasina Rusija.

„Jis tvirtino, kad Juodoji jūra turėtų tapti tuo, kuo tapo Baltijos jūra: NATO jūra“, – teigiama Ukrainos ministerijos „Facebook“ paskyroje.

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Šioje platformoje dalyvauja 46 šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai, NATO ir Europos sąjungos ekspertai, nevyriausybinės ir regioninės organizacijos. 

Konferencijos paraštėse A.Anušauskas trečiadienį susitiko su Rumunijos gynybos ministru Angeliu Tilveru. Pasak ministerijos, susitikimo metu buvo aptartas šalių dvišalis bendradarbiavimas, parama Ukrainai, pasiruošimas liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Ministrai taip pat pasidalino saugumo situacijos vertinimu Baltijos ir Juodosios jūros regionuose. A.Anušauskas padėkojo už šiuo metu Rumunijos vykdomą NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.

„Aptarėme daug temų, bet svarbiausia, jog esame vienoje pusėje remdami Ukrainą. Ir kaip NATO rytinio flango šalys turime panašius prioritetus – stiprinti priešakinę gynybą“, – reziumuodamas susitikimą trečiadienį feisbuke teigė A.Anušauskas.

Ketvirtadienį Vokietijos vyriausybė pritarė Lenkijos prašymui eksportuoti į Ukrainą naikintuvus MiG-29, kurie jai buvo perduoti anksčiau iš Vokietijos Demokratinės Respublikos atsargų, pranešė vokiečių leidinys „Der Spiegel“.

Kovo mėnesį Lenkija paskelbė, kad tieks Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kad padėtų šaliai kovoti su Rusijos agresija.

Tačiau, laikantis susitarimo, iš pradžių nebuvo pristatytas nė vienas lėktuvas iš buvusios VDR atsargų.

2002 m. Vokietija pardavė Lenkijai 23 naikintuvus MiG-29, kuriuos Bundesveras perėmė iš VDR nacionalinės liaudies armijos.

Kovo pabaigoje Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas saugumo klausimais Jacekas Siwera sakė, kad Lenkijos karinės oro pajėgos vis dar turi apie tuziną šių orlaivių. Paprastai karinės įrangos perdavimo iš Vokietijos sutartyse numatyta, kad Vokietijos vyriausybė turi sutikti su galimu vėlesniu perdavimu.

Lenkija jau perdavė Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29.

Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį pareiškė, kad europiečiai, siekdami glaudesnių ryšių su Kinija, galimai daro istorinę klaidą, veikiausiai turėdamas galvoje neseniai Pekine viešėjusį Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, ir perspėjo dėl pasekmių Ukrainai.

„Trumparegiškai jie žvelgia į Kiniją, kad galėtų ten parduoti daugiau ES produktų didžiulėmis geopolitinėmis sąnaudomis, dėl to tapsime labiau, o ne mažiau priklausomi nuo Kinijos“, – sakė Vašingtone viešintis ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

„Šiandien ir rytoj negalėsite apsaugoti Ukrainos sakydami, kad Taivanas – ne jūsų reikalas“, – teigė jis JAV analitiniame centre „Atlantic Council“ perfrazuodamas E.Macroną. 

„Neduok Dieve, jei Ukraina kris, jei Ukraina bus užkariauta, kitą dieną Kinija gali užpulti Taivaną“, – nurodė M.Morawieckis. 

Jis taip pat pašiepė E.Macrono ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pareiškimus dėl didesnio daugiapoliškumo.

„Europos autonomija skamba įmantriai, ar ne? Bet tai reiškia, kad Europos svorio centras bus perkeltas į Kiniją ir nutrūks ryšiai su JAV“, – sakė jis.

„Nelabai suprantu strateginės autonomijos sąvokos, jei tai de facto reikštų šaudymą į savo pačių kelius“, – sakė M.Morawieckis. 

„Kai kurios Europos šalys bando padaryti tą pačią klaidą, kuri buvo padaryta su Rusija, – šią didžiulę priklausomybės problemą“, – sakė jis.

Kremlius neigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats asmeniškai davė įsakymą suimti „The Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistą Evaną Gershkovichą, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu. 

Manoma, kad kovo pabaigoje Rusijos saugumo agentų sulaikytas 31 metų JAV pilietis E.Gershkovichas yra pirmasis užsienio žurnalistas, suimtas už šnipinėjimą posovietinėje Rusijoje, o tai laikoma precedento neturinčio spaudos laisvės suvaržymo eskalavimu.

Trečiadienį naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi su šia situacija susipažinusiais šaltiniais, nurodė, kad V. Putinas pats asmeniškai pritarė WSJ žurnalisto suėmimui. Kremlius šias kalbas neigia. 

„Reuters“/„Scanpix“/Sulaikytas žurnalistas Evanas Gershkovichas

„Ne, tai ne prezidento pareiga, tai daro saugumo tarnybos“, – ketvirtadienį teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Jos atlieka savo darbą“, – nurodė jis. 

Jis buvo sulaikytas Jekaterinburge, mieste maždaug už 1 800 km į rytus nuo Maskvos, tačiau buvo perkeltas į Rusijos sostinę ir bus suimtas bent iki gegužės 29 dienos, kol vyksta teismo procesas.

Konsulinė pagalba jam dar nebuvo suteikta, o Maskva pareiškė, kad šis klausimas vis dar nagrinėjamas.

JAV valstybės departamentas informavo, kad nuo tada, kai sužinojo apie jo suėmimą, siekia gauti konsulinę prieigą prie E.Gershkovicho. 

Antradienį JAV prezidentas Joe Bidenas šį WSJ žurnalisto suėmimą Rusijoje pavadino absoliučiai neteisėtu ir pareiškė jo šeimai, kad stengiasi užtikrinti jo išlaisvinimą. 

Rusų užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį dar kartą pakartojo Rusijos poziciją, kad sprendimą dėl bet kokių mainų galima priimti tik teismui priėmus nuosprendį. 

Už kaltinimus šnipinėjimu E.Gershkovichui gresia maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Klausimas dėl kieno nors mainų gali būti svarstomas tik po to, kai teismas paskelbs nuosprendį dėl bet kokio kaltinimo“, – žurnalistams sakė S.Riabkovas.

„Kalbant apie mainus, tam turime specialų skyrių, saugumo tarnybos tuo užsiima ir toliau spręs šį klausimą“, – nurodė jis. 

E.Gershkovichas šešerius metus rengė reportažus Rusijoje. 

Jis ir toliau dirbo iš šios šalies, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nors daugelis Vakarų žurnalistų paliko Rusiją.

Ukrainos ginkluotųjų jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas užsiminė, jog yra grėsmė, kad Rusijos pajėgos nuspręs smogti Ukrainai per Velykas.

„Ukrainos kariai padarys viską, kad priešas nesutrukdytų mums švęsti Velykų, – sakė karininkas. – Raketų atakos gali įvykti bet kurią dieną. Turime būti tam pasirengę“.

Jo teigimu, oro gynybos sistema yra ruošiama, imamasi priemonių jai manevruoti ir perkelti į tam tikras teritorijas.

„Ir, atitinkamai, ką galime prognozuoti, tai, kad priešas neatsisakė savo klastingų planų, bet, svarbiausia, mes esame pasirengę atremti jo veiksmus ir sumažinti smūgius“, – teigė S.Najevas.

Anksčiau Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas spaudai Oleksandras Chorunžis perspėjo, kad Rusijos pajėgos gali smogti Ukrainai per Velykas, todėl patarė ukrainiečiams nesirinkti į minias.

Ukrainos vaikai buvo neteisėtai deportuojami į Baltarusiją, sako baltarusių teisių gynėjai.

Olga Karač, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tremtyje „Mūsų namai“ vadovė, ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo surinktais faktais, kurie rodo, kad Ukrainos, kurią pernai vasarį užpuolė Maskvos pajėgos, vaikai buvo neteisėtai deportuojami ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją.

„Vaikai sudaro iki 30 proc. perkeltų asmenų į Baltarusiją iš Ukrainos (daugiau nei 25 000). Vaikai aktyviai perkeliami iš vieno regiono į kitą tiek pačioje Rusijoje, tiek okupuotose teritorijose“, – sakė O.Karač.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Dalis vaikų į Baltarusiją atvyko su šeimomis, bėgdami nuo karo, tačiau į Baltarusiją iš Rusijos vežami našlaičiai, okupuotose teritorijose įvaikinti nepilnamečiai, kariniuose veiksmuose dalyvaujančiųjų vaikai.

„Jie buvo priverstinai perkelti per Rusiją arba okupantų valdžia juos paprasčiausiai pastato į tokią padėtį, kad jie neturėtų kito pasirinkimo kaip tik vykti į Baltarusiją“, – teigė O.Karač.

Iš Rusijos perkelti našlaičiai taip pat apgyvendinami su savanoriškai iš okupuotų teritorijų atvykusiomis ukrainiečių šeimomis. Dėl šios priežasties sunku tirti ir rinkti informaciją.

Aktyvistė pasakojo, kad 2023 metų balandžio 4 dieną 350 ukrainiečių vaikų iš okupuotų teritorijų atvyko į Baltarusiją traukiniu. Kai kurie vaikai buvo našlaičiai iš vaikų globos namų Antracyto mieste. Kiti vaikai buvo iš Mariupolio ir Horlivkos, kurie turėjo tėvus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Privati karinė bendrovė „Wagner“ vadovavo išpuoliams prieš Ukrainos miestus Soledarą ir Bachmutą 2023 m. sausį bei aktyviai dalyvauja Rusijos agresyviame kare prieš Ukrainą.

Paskelbtame dokumente teigiama, kad „Wagner“ yra atsakinga už materialinę paramą veiksmams, kurie kenkia ir kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Be to, į sankcijų sąrašą įtraukta grupuotės savininkui ir vadui Jevgenijui Prigožinui priklausanti bendrovė „RIA FAN“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ būstinė

„RIA FAN“ yra Rusijos žiniasklaidos organizacijos „Patriot media group“ dalis, kurios valdybai vadovauja J.Prigožinas. „RIA FAN“ užsiima provyriausybine propaganda ir dezinformacija apie Rusijos agresyvų karą prieš Ukrainą.

Trečiadienį JAV paskelbė papildomų sankcijų Rusijai, į kurias įtraukė „Jaunąją armiją“ ir Rusijos vicepremjerą Maratą Chusnuliną.

Kanada taip pat įvedė sankcijas Rusijos bendrovėms ir asmenims, susijusiems su „Wagner“. Sankcijos taip pat pritaikytos Tatarstano vadovui.

Šveicarijos vyriausybė yra pasirengusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai ir iki 2028 m. Ukrainai skirs 1,7 mlrd. dolerių (1,54 eurų), paskelbė Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassi.

Ši parama bus teikiama pagal bendrą tarptautinio bendradarbiavimo strategiją. Į šią sumą įeina 300 mln. frankų (daugiau kaip 338 mln. JAV dolerių), kuriuos Bernas jau skyrė 2023 ir 2024 metams.

Iš viso per ateinančius šešerius metus Šveicarija Ukrainai skirs mažiausiai 1,8 mlrd. frankų (per 2 mlrd. JAV dolerių) paramą.

Šveicarijoje buvo nuteisti bankininkai, padėję violončelininkui Sergejui Rolduginui, artimam Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino draugui, pervesti pinigus į banko sąskaitas.

Be to, kovo 29 d. Šveicarija prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų, kuriomis siekiama pažaboti Rusijos karinę agresiją.

Ketvirtadienį Lenkija įteikė prašymą Vokietijos valdžios institucijoms leisti Ukrainai perduoti sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kuriuos Vokietija anksčiau perdavė Lenkijai.

Vokietijos gynybos ministerijos atstovas patvirtino gavęs Varšuvos prašymą.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos naikintuvas MiG-29

Ukrainos rytuose esančiame Bachmuto mieste tęsiasi įnirtingiausios ir sunkiausios kovos, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Nepaisant to, kad priešas Bachmute sutelkė profesionaliausius savo dalinius, įskaitant „Wagner“ kovotojus, oro desantininkų dalinius ir specialiąsias pajėgas, rusai negali ten pasiekti savo tikslų, t. y. perimti visiškos Bachmuto kontrolės“, – sakė ji spaudos konferencijos Kyjive metu.

Anot jos, rusai nepaiso „milžiniškų nuostolių“ ir „nesustoja, kad pasiektų savo tikslą“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Neseniai CNN geolokalizuotuose socialinės žiniasklaidos vaizdo įrašuose matyti, kaip apgultame mieste pastatai sulyginti su žeme ir paversti griuvėsiais, o trečiadienį Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės „RIA Novosti“ paskelbtoje dronų filmuotoje medžiagoje atskleidžiamas kelis mėnesius trukusio mūšio nuniokojimo mastas. 

Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas teigė, kad situacija Bachmuto srityje tebėra sudėtingiausia, o „priešas tęsia puolamuosius veiksmus centrinėje Bachmuto dalyje, taip pat Bohdanivkos ir Ivanivskės kryptimis, siekdamas apsupti miestą iš šiaurės ir pietų“.

„Siekiant sustiprinti puolimo potencialą, dalis priešo pajėgų ir priemonių buvo perkelta į Bachmuto rajoną iš Avdijivkos pusės“, – sakė jis.

„Kasdien Bachmuto rajone priešas atlieka 40-50 bandymų pulti, surengdamas daugiau kaip 500 atakų ir panaudodamas visą turimą ginkluotę“, – pridūrė O.Hromovas.

„Tuo pat metu Rusijos Federacijos karinė ir politinė vadovybė neatsižvelgia į personalo nuostolius. Pavyzdžiui, vien per pastarąsias dvi savaites Bakhmuto rajone priešas neteko beveik 4 500 „Wagner“ kovotojų ir reguliariosios Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių, iš kurių dalis žuvo, o kiti buvo sužeisti“, – teigė operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad „jau praktiškai sunaikino Ukrainos kariuomenę“, ir pridūrė, kad „Wagner“ kovotojai taip pat „buvo gana smarkiai sumušti“.

Ukrainos kariuomenės atstovas ketvirtadienį atmetė Maskvos teiginius, kad rusų kariai blokuoja ukrainiečių pajėgų patekimą ar išvažiavimą iš Bachmuto.

„Tai neatitinka tikrovės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos rytinių pajėgų atstovas spaudai Serhijus Čerevatas, turėdamas omenyje Rusijos teiginius.

Jis teigė, kad Ukrainos pajėgos gali „pristatyti atsargas, amuniciją ir vaistus“ ir išvesti sužeistus karius.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad teigti, jog Rusija apsupo Bachmutą, yra per anksti, netrukus po to, kai reguliarioji kariuomenė pareiškė, kad blokuoja Ukrainos pajėgas miesto viduje.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau dislokuoja rezervus ir juos perkelia, – socialiniuose tinkluose pareiškė J.Prigožino spaudos tarnyba. – Vyksta sunkiausi kruvini mūšiai, todėl kalbėti apie visišką Bachmuto apsupimą dar anksti.“

Ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos „blokuoja“ Ukrainos karius, kad jie negalėtų patekti į Bachmutą arba iš jo išvykti.

„Oro desantininkų pajėgos teikia paramą besiveržiančioms puolamosioms pajėgoms, blokuoja Ukrainos kariuomenės rezervų perkėlimą į miestą ir priešo dalinių atsitraukimo galimybę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Prieš Maskvai pradedant puolimą Bachmute gyveno 70 tūkst. žmonių.

Manoma, kad tiek Rusija, tiek Ukraina mūšyje patyrė didžiulių nuostolių, nors analitikai teigia, kad miestas neturi didelės strateginės vertės.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienė pareiškė, kad Pentagono nutekintose dokumentuose nėra nieko „labai svarbaus“.

Nors jis pripažino esantis susirūpinęs dėl slaptų dokumentų nutekinimo, tačiau jam nėra žinoma apie nieką, „kas turėtų didelių pasekmių“.

Tai – pirmasis kartas, kai J.Bidenas viešai pakomentavo Pentagono dokumentų, kurie buvo paskelbti keliose socialinės žiniasklaidos svetainėse, paviešinimą.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

„Esu susirūpinęs, kad tai įvyko, tačiau man nėra žinoma nieko, kas turėtų didelių pasekmių“, – sakė valstybės vadovas, Dubline lankydamasis pas Airijos vadovus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

J.Baidenas taip pat pažymėjo, kad vyksta „visapusiškas“ tyrimas, kuriame dalyvauja žvalgybos bendruomenė ir Teisingumo departamentas.

„Mes artėjame prie to, – pareiškė jis per klausimų-atsakymų sesiją. – Bet atsakymo aš neturiu.“

Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį pareiškė, kad teigti, jog Rusija apsupo Bachmutą, yra per anksti, netrukus po to, kai reguliarioji kariuomenė pareiškė, kad blokuoja Ukrainos pajėgas miesto viduje.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau dislokuoja rezervus ir juos perkelia, – socialiniuose tinkluose pareiškė J.Prigožino spaudos tarnyba. – Vyksta sunkiausi kruvini mūšiai, todėl kalbėti apie visišką Bachmuto apsupimą dar anksti.“

Ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad Rusijos pajėgos „blokuoja“ Ukrainos karius, kad jie negalėtų patekti į Bachmutą arba iš jo išvykti.

Kyjivas kol kas nekomentavo teiginių apie ilgiausią ir kruviniausią mūšį nuo Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios.

„Oro desantininkų pajėgos teikia paramą besiveržiančioms puolamosioms pajėgoms, blokuoja Ukrainos kariuomenės rezervų perkėlimą į miestą ir priešo dalinių atsitraukimo galimybę“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

Pareiškime sakoma, kad „Wagner“ šturmo daliniai tęsia didelio intensyvumo kovines operacijas, siekdami išstumti priešą iš centrinių kvartalų“ mieste Ukrainos rytuose.

 „Wagner“ teigia vadovaujanti Rusijos puolimui prieš Bachmutą.

Panašu, kad pastarosiomis dienomis Maskva pasiekė laimėjimų Bachmute – keli Rusijos korespondentai paskelbė nuotraukų iš miesto vidaus.

Šią savaitę į Bachmutą taip pat buvo nuvykęs Rytų Ukrainos Donecko regionui Rusijos primestas vadovas Denisas Pušilinas.

Prieš Maskvai pradedant puolimą Bachmute gyveno 70 000 žmonių.

Manoma, kad tiek Rusija, tiek Ukraina mūšyje patyrė didžiulių nuostolių, nors analitikai teigia, kad miestas neturi didelės strateginės vertės.

Rusijos kariuomenė neteisėtai sulaikė bei kankino žmones Chersone ir jo apylinkėse, kai 2022 m. kovo-lapkričio mėn. buvo okupavusi šią teritoriją, pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.

Nukentėjusieji ir jų artimieji aprašė kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį ikiteisminio sulaikymo centre, miesto administracijos pastate, kaimo mokykloje ir oro uosto angare.

Remiantis įvairiais pranešimais, sulaikytieji buvo mušami lazdomis, guminėmis lazdomis, kankinami elektrošoku, jiems buvo grasinama mirtimi, jie buvo mušami ir laiku negaudavo medicininės pagalbos.

„Reuters“/„Scanpix“/Sudaužytas V.Putino paveikslas viename iš kankinimo centrų Chersone

Žmogaus teisių stebėjimo institutas apklausė 34 žmones apie netinkamą elgesį su civiliais gyventojais per Rusijos okupaciją Chersono srityje.

Beveik visi pastaruoju metu Chersone užfiksuoti kankinimo atvejai buvo susiję su asmenimis, laikomais areštinėje Teploenerhetikovo gatvėje.

Rusijos pasieniečiai taip pat žemino sulaikytuosius, versdami juos šaukti prorusiškus šūkius, klausytis ir dainuoti Rusijos himną ir patriotines dainas.

Ukrainos valdžios institucijos tiria neteisėtų sulaikymų, kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio Chersone ir jo apylinkėse Rusijos okupacijos metu atvejus.

Ukrainos valdžios institucijų skaičiavimais, Chersono regione užregistruota nuo 4 iki 5 tūkst. civilių gyventojų sulaikymo atvejų, tačiau tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.

Įslaptintais Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) skaičiavimais, Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios siekia apie 110 tūkst. žuvusių ir sužeistų. Apie tai, pasak „The New York Times“, rašoma Pentagono dokumentuose, kurie anksčiau buvo nutekinti į internetą.

Leidinys pažymi, kad Amerikos žvalgyba tikriausiai turi daug didesnį Rusijos vidinės informacijos kiekį, nei manyta anksčiau. Konkrečiai, duomenys apie nuostolius galėjo būti gauti perimant elektroninius pranešimus Rusijos agentūrose arba tarp jų.

Viename iš Pentagono dokumentų, nutekintų į internetą, kalbama apie konfliktą tarp FSB ir Rusijos gynybos ministerijos dėl Rusijos karinių nuostolių.

Visų pirma, FSB tariamai apkaltino Gynybos ministeriją „slepiant Rusijos nuostolius Ukrainoje“. Taigi į oficialius Gynybos ministerijos duomenis (kurie, beje, viešai neskelbiami nuo rugsėjo) nėra įtraukiami Rusijos gvardijos, „Wagner“ samdinių ir sukarintų dalinių iš Čečėnijos nuostoliai.

Rusijos Federacija gali persvarstyti strateginius karo tikslus, ypač kairiojo Ukrainos kranto užėmimą šiais metais dėl efektyvaus ginkluotųjų pajėgų darbo, dėl kurio sumažėjo Rusijos karinis potencialas, trumpos spaudos konferencijos metu pareiškė Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.

„Kremliaus vadovybė, suvokdama, kad grėsmės vidaus stabilumui nėra, tęsia agresyvų karą prieš mūsų šalį. Tuo pat metu mūsų gynėjų patirtis ir drąsa, jų sumaniai naudojama partnerių suteikta ginkluotė leido sumažinti Rusijos Federacijos karinį potencialą. O tai beveik neabejotinai privers agresorių dar kartą persvarstyti strateginius karo tikslus, įskaitant laipsnišką viso kairiojo Ukrainos kranto užgrobimą šiais metais“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, kalbėdamas parlamente, pareiškė, kad Lenkija „skeptiškai vertina“ Prancūzijos bandymus surengti Ukrainos ir Rusijos derybas.

„Nematome jokių ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi peržiūrėti savo politiką okupuotų teritorijų klausimu...Galimas tokių derybų rezultatas jokiu būdu negali užtikrinti jokių atskirų garantijų Rusijai, kurios nebūtų įtvirtintos tarptautinės teisės normose“, – sakė jis.

Jo komentarai pasirodė praėjus savaitei po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surengė derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kurių metu jis paragino Kinijos vadovą atvesti Rusiją „į protą“ dėl karo Ukrainoje.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau

Po E.Macrono ir Xi Jinpingo susitikimo Prancūzijos prezidentas sakė, kad jo kolega iš Kinijos pasakė „svarbius žodžius“ dėl Ukrainos. Jo teigimu, Prancūzija ir Kinija taip pat sutarė, jog branduoliniai ginklai neturėtų būti įtraukti į konfliktą.

Tačiau praėjus vos kelioms valandoms Maskvoje Rusijos vyriausybės atstovas spaudai pareiškė nematąs jokių perspektyvų, kad Kinija galėtų tarpininkauti Ukrainos konflikte, ir kad Rusija neturi „kito kelio“, kaip tik tęsti savo puolimą.

Norvegija 15 Rusijos ambasadoje Osle dirbančių žvalgybos pareigūnų paskelbė personae non gratae, ketvirtadienį skelbiama Užsienio reikalų ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

„Šie 15 žvalgybos pareigūnų vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“, – priduriama pranešime.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Protestas prie Rusijos ambasados Osle

Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė „Enerhoatom“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė, kad prie vieno iš Zaporižios atominės elektrinės (AE) reaktorių sprogo rusiška mina.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę nuo 2022 m. kovo mėn. yra okupavusios Rusijos pajėgos, o Ukraina ir Rusija tvirtina, kad kita pusė vis apšaudo elektrinę, todėl kyla branduolinės avarijos pavojus.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

„Rusų mina sprogo netoli Zaporižios AE ketvirtojo energijos bloko valdymo patalpos. Rusijos okupantai ir toliau laiko elektrinę karine baze, užminuodami perimetrą aplink elektrinę. Šie veiksmai negali neturėti pasekmių“, – rašoma bendrovės pranešime.

Šaltinių teigimu, sprogimo garsus girdėjo Ukrainos branduolinės energetikos darbuotojai, kurie toliau dirba elektrinėje, tačiau rusai stengėsi „nuraminti“ darbuotojus ir greitai paslėpti savo pėdsakus, kad jų nepastebėtų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai to nepastebėtų.

Rusija planuoja pradėti masinę sparnuotųjų raketų X-50 gamybą, o tai gali reikšti, kad šį rudenį gali padaugėti raketų smūgių prieš Ukrainą, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Pažymėtina, kad, anot turimos informacijos, šių metų birželį Rusija planuoja pradėti masinę strateginių X-50 tipo iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų gamybą, o „tai leis Kremliui rudenį suintensyvinti raketinius smūgius mūsų šalies teritorijoje“, pridūrė O.Hromovas.

Rusijos šaltinių duomenimis, naujosios X-50 tipo sparnuotosios raketos galės smogti taikiniams iki 1 500 km atstumu.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, Rusija nepajėgi surengti masinių raketinių atakų prieš Ukrainą dažniau nei du kartus per mėnesį.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko daugiau nei pusės savo ilgo nuotolio raketų atsargų. Šis deficitas gali kelti pavojų priešo gebėjimui gintis pasienyje su NATO valstybėmis.

„Tuo pačiu metu, remiantis turima informacija, nuo 2022 m. vasario Rusija išeikvojo ne mažiau kaip 50 proc. savo ilgojo nuotolio priešlėktuvinių raketų atsargų, panaudodama ne mažiau kaip 8 000 tokių raketų, daugiausia tipo „žemė-oras“, – paaiškino O.Hromovas.

Pasak Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojo, šiuo metu Rusija vidutinės trukmės laikotarpiu nepajėgi atkurti savo rezervo, o tai savo ruožtu kelia grėsmę Maskvos gebėjimui ginti savo strateginius interesus Tolimuosiuose Rytuose ir pasienyje su NATO šalimis.

Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas anksčiau sakė, kad okupantai kol kas nejaučia „šovinių bado“, nepaisant viešų privačios karinės grupuotės „Wagner“
pareiškimų apie amunicijos trūkumą fronte.

JAV valdžia kol kas neišdavė vizų Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai, kuri po kelių dienų turėtų dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyje. Tai pareiškė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, jo žodžius cituoja CNN.

„Raginame Vašingtoną nevilkinti vizų išdavimo mūsų delegacijai, įskaitant mūsų žurnalistus. Atsisakymas išduoti vizas pažeidžia JAV, kaip JT būstinės priimančiosios šalies, įsipareigojimus, trukdo tinkamai, visapusiškai funkcionuoti organizacijai“, – sakė jis.

Rusijos diplomatas taip pat skundėsi, kad JAV nesutiko įsileisti lėktuvą, kuriuo turėtų atvykti Rusijos delegacija.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Rusijos elitas jau suprato, kad jų šalis negalės laimėti karo prieš Ukrainą, tačiau jie vis dar tikisi „lygiųjų“, ukrainiečių televizijai pareiškė Andrijus Jusovas, Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas.

„Jau seniai niekas ten nesitiki sėkmės, išskyrus galbūt kelis labai ligotus žmones. Yra supratimas apie mirtiną beviltiškumą. Geriausiu atveju jie tikisi kokios nors aklavietės arba lygiųjų, kai galės išsaugoti savo interesus. Tačiau tai, kad tai strateginis pralaimėjimas Rusijos karinei ir politinei vadovybei bei verslo elitui, jau seniai aišku“, – sakė A.Jusovas.

Tačiau, pasak jo, įtakingi Rusijos žmonės dar nėra pasirengę pasipriešinti valdančiajam režimui.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Yra supratimas, bet nėra pasirengimo priešintis. Kol kas maksimalus yra daugiausia noras bandyti apsaugoti savo asmeninius interesus mainais į tam tikrą informaciją ar tam tikrą bendravimą. To jau yra. Ir manau, kad bus pasirengimas imtis ryžtingesnių veiksmų“, – teigė žvalgybos atstovas.

Kaip jau tapo žinoma, okupantų pasitraukimas iš Chersono buvo labai skaudus įvykis Rusijos „elitui“, po kurio pradėta kalbėti apie Rusijos Federacijos pralaimėjimą kare, pridūrė jis.

Naujienų agentūra „Reuters“ anksčiau skelbė, kad, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam karui prieš Ukrainą, dalis Rusijos elito netiki Rusijos pergale.

Kelių Rusijos regionų, besiribojančių su Ukraina, ir okupuoto Krymo vadovai paskelbė, kad gegužės 9-osios Pergalės dienos kariniai paradai bus atšaukti.

Kai kurie toliau nuo Ukrainos esantys Rusijos miestai patvirtino, kad planuoja paminėti Pergalės dieną.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį, jog sprendimas atšaukti renginius priimtas galimai dėl susirūpinimo saugumu prie sienos.

Tačiau skirtingi požiūriai rodo, kad Kremliui kyla opių komunikacijos problemų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „specialiąją karinę operaciją“ grindžia sovietų patirtimi Antrojo pasaulinio karo metais, pastebėjo britų žvalgyba.

Taip iškyla pavojus, kad ši žinia vis labiau nepatiks daugeliui rusų, kurie turi tiesioginių įžvalgų apie netinkamai valdomą ir nesėkmingą kampaniją Ukrainoje.

„Pagarba ankstesnių kartų žuvusiems gali lengvai susilieti su neseniai patirtų nuostolių, kuriuos Kremlius bando nuslėpti, masto atskleidimu“, – rašoma apžvalgoje.

TSN žurnalistai pasakojo, kas ir kaip sutrukdė rusams per 3 dienas užimti Ukrainos sostinę. Tik praėjus metams po Kyjivo srities išvadavimo, Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) specialieji agentai galėjo atskleisti savo specialiųjų operacijų, kurias vykdė, siekiant sustabdyti rusų puolimą prie Kyjivo, paslaptis.

Kaip pasakoja TSN, mažai kas žino, kad priešo užnugaryje dirbo tie, kurie naikino rusų kolonas iš vidaus. Kalbama apie specialiąsias GUR pajėgas, kurios pirmosios susidūrė su priešo kolonomis sostinės prieigose ir Rusijos desantu Hostomelio aerodrome.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Ukrainos atkovotų Irpinės, Hostomelio ir Bučos vaizdai

„Šaman“ bataliono, kuris buvo sukurtas prasidėjus plataus masto invazijai, specialiųjų pajėgų narys teigia, kad įspėjimą apie plataus masto karo pradžią gavo 2022 metų vasario 23 dieną.

Kitą dieną jo dalinys pajudėjo šiaurės vakarų kryptimi, kad atremtų Rusijos Federacijos desantininkų atakas. Tarp jų užduočių buvo stebėjimas, informacijos perdavimas ir smūgių Rusijos kolonoms koregavimas.

Po kelių dienų į pagalbą „Šaman“ atvyko Vyriausiosios žvalgybos valdybos užsieniečių legionas, jo sudėtyje buvo gruzinas šaukiniu „Vikingas“. Kovotojas sakė, kad jie pirmiausia sunaikino priešą Mošune, o paskui Irpinėje.

GUR specialiosios pajėgos buvo arti priešo ir stebėjo kiekvieną jo žingsnį. Sako, buvo akimirkų, kai buvo nutolę keliasdešimt metrų nuo rusų okupantų ir aiškiai girdėjo jų pokalbius. Kai priešas nesislėpė už civilių, į juos buvo koreguojama artilerijos ugnis, kai kariai galėjo – patys šaudė į rusus.

Specialiosios pajėgos pripažįsta, kad, mėnesį dirbdamos rusų užnugaryje, turėjo galimybę pamatyti rusų karo nusikaltimus.

Yra keletas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo variantų, tarp jų – proveržis tam tikrose fronto srityse, galingi smūgiai prieš rusų įsibrovėlius, po kurio sektų jų pabėgimas. Greičiausiai kalbama apie šiuo metu okupuotas šalies pietų teritorijas. Antras variantas – užpulti rusus Donbase ir išvaryti juos iš ten.

Tai pareiškė 2005-2010 m. Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, kariuomenės generolas Mykola Malomužas, praneša „Obozrevatel“. Anot jo, dabar visos Vakarų jėgos ir resursai bus nukreipti į Ukrainos paramą.

M.Malomužas teigia, kad svarstoma daugybė Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo variantų, tarp jų, ko gero, lėtas veržimasis į pietus. Arba, galbūt, galingi smūgiai, po kurių okupantai turėtų bėgti.

„Tokioje situacijoje Ukrainos kariuomenė jau išlaisvina ištisus regionus ir sektorius – Zaporižios, Chersono sritis – ir į vakarus iki Krymo. Tai pirmas variantas“, – sako kariuomenės generolas.

Antrasis variantas yra kontrpuolimas rytuose su šoniniais smūgiais, tiek iš galo, tiek iš priekio, kuris leis palaužti rusis ir judėti toliau, kaip buvo Charkivo kryptimi.

Rusijos okupantai ir toliau patiria didžiulius nuostolius kare Ukrainoje. Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar 540 rusų.

Bendri rusų koviniai nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios pasiekė 180 tūkstančių 590 karių ribą.

Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, per parą neteko dar 10 šarvuotų kovos mašinų, 7 artilerijos sistemų. 

Iš viso nuo invazijos pradžios rusai neteko 3646 tankų, 7053 šarvuotų kovos mašinų, 2777 artilerijos sistemų, 283 oro gynybos priemonių.

Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Bachmute ir aplink jį ir balandžio 12 d. mieste nepasiekė jokių laimėjimų, sakoma Karo studijų instituto rytiniame pranešime.

Analitikai primena, kad, Generalinio štabo duomenimis, Rusijos kariai nesėkmingus puolimo veiksmus atliko Chromovo rajone, esančiame už 3 km į vakarus nuo Bachmuto ir Bohdanivkoje už 5 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

Tuo pat metu rusai balandžio 12 d. tvirtino, kad jiems pavyko užimti tris nenurodytus miesto kvartalus Bachmuto ribose, o desantininkams esą pavyko sukaustyti ukrainiečių pajėgas „Wagner“ flanguose.

Rusijos propagandiniai tinklaraštininkai taip pat pranešė, kad rusai perėmė 80 proc. miesto kontrolę, įskaitant visus centrinius administracinius pastatus, tačiau Vakarų analitikai nerado vizualaus šių teiginių patvirtinimo.

Karo studijų institutas laikosi savo ankstesnių skaičiavimų (balandžio 11 d.) ir, remdamasis vizualiu patvirtinimu, mano, kad mažiausiai 76,5 proc. Bachmuto yra užimta.

Pastarosiomis dienomis „Wagner“ samdiniams pavyko užimti geležinkelio stotį, grūdų elevatorių, agrarinį licėjų ir „Avangard“ stadioną, pranešė Ukrainos „Telegram“ kanalas „DeepState“.

Remiantis internete paskelbtos įslaptintos medžiagos duomenimis, karas tarp Ukrainos ir Rusijos turėtų trukti iki 2024 m., bet nė viena pusė nelaimės. Tuo pačiu abi pusės atsisakys derėtis dėl konflikto pabaigos.

Tokias išvadas daro „The Washington Post“, remdamasis nutekėjusiais slaptais duomenimis. 

Leidinyje pažymima, kad net jei Ukraina atgaus „reikšmingas“ teritorijas ir padarys „žymius nuostolius Rusijos pajėgoms“, o tai, pasak amerikiečių žvalgybos, mažai tikėtina, šalies laimėjimai neprives prie taikos derybų.

„Derybos 2023 m. yra mažai tikėtinos siekiant užbaigti konfliktą pagal visus svarstomus scenarijus“, – sakoma anksčiau neskelbtame dokumente.

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Įvertinimas, pagrįstas nuodugniu JAV tyrimu apie abiejų šalių karių skaičių, ginkluotę ir įrangą, gali paskatinti karo kritikus, raginusius tokias didžiąsias galias kaip JAV ir Kinija pastūmėti Kyjivą ir Maskvą išspręsti ir užbaigti konfliktą, dėl kurio buvo priversti perkelti milijonus žmonių, taip pat žuvo ir buvo sužeisti šimtai tūkstančių.

Naujai paskelbtame dokumente ne tik numatomas brangus atviras konfliktas, bet ir numatoma, kaip Ukrainos ir Rusijos kariniai lyderiai reaguos į iššūkius mūšio lauke, ir prognozuojama, kad metai baigsis tik „kukliais“ abiejų pusių teritoriniais laimėjimais, nes „ karių ir atsargų nepakanka efektyvioms operacijoms“.

Medžiagoje nurodoma, kad tokia aklavietė, kai nė viena pusė nepasiekia lemiamo pranašumo, dokumente apibūdinama kaip „labiausiai tikėtinas scenarijus“.

Lietuva per specialią Ukrainos atstatymui ir Moldovos atsparumo stiprinimui skirtą finansuoti Pasaulio banko priemonę įsipareigojo skirti 10 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. 

„Pasaulio banko sukurtas naujas instrumentas yra svarbus įrankis telkiant donorų paramą pirmiems platesnio masto Ukrainos atstatymo projektams, taip pat remiant ir karo paveiktos Moldovos atsparumą bei vystymąsi. Lietuva, toliau nuosekliai remdama Ukrainą, per šią priemonę skirs 10 milijonų eurų, kurie Pasaulio banko dėka bus multiplikuoti iki 30 milijonų eurų paramos kritinės infrastruktūros atstatymui“, – Finansų ministerijos pranešime cituojama Vašingtone viešinti ministrė Gintarė Skaistė. 

Pasak jos, nauja priemonė leis mobilizuoti papildomas lėšas Ukrainos atstatymo projektams bei skiriant resursus su neigiamomis karo pasekmėmis susiduriančiai Moldovai.

Ministerija pranešė, jog Vašingtone Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimų metu G. Skaistė taip pat susitiko su Ukrainos finansų ministru Serhijumi Marčenko, su kuriuo aptarė ekonominę padėtį šioje šalyje bei jai šiais ir kitais metais reikalingą finansinę tarptautinės bendruomenės paramą.

„Negalime palikti Ukrainos vienos, todėl Lietuva ir toliau rems šalį tiek per Europos Sąjungos ir tarptautinius formatus, tiek ir dvišaliu pagrindu. Taip pat toliau telksime Vakarų partnerių paramą Rusijos užšaldyto turto panaudojimui Ukrainos poreikiams ir sankcijų plėtrą Rusijai ir Baltarusijai“, – teigė G. Skaistė. 

Iki šiol Lietuva yra skyrusi per 900 mln. eurų humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos, kuri sudaro 1,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).  

Remiantis naujausiu Pasaulio banko vertinimu, bendra Ukrainos rekonstrukcijos ir atkūrimo kaina siekia per 411 mlrd. JAV dolerių.

Ukrainoje Jevgenijaus Prigožino vadovaujama Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“ bandė įsigyti ginklų ir įrangos iš NATO narės Turkijos, rašo CNN.

Iš nutekinto dokumento matyti, kiek toli nuėjo Rusijos privati karinė grupė „Wagner“, kad dar labiau sustiprintų savo pajėgumus, nes karas Ukrainoje, kuriame ši grupuotė vaidina svarbų vaidmenį, tęsiasi be jokių didesnių laimėjimų.

Turkija, kaip NATO narė, iš esmės laikoma JAV ir kitų šalių, teikiančių tiesioginę karinę paramą Ukrainai, partnere ir viešai išreiškė nepritarimą Rusijos invazijai.

Turkijoje taip pat yra pagrindinė JAV karinė bazė, kurioje laikomi branduoliniai ginklai ir kuri yra akivaizdus įspėjamasis ženklas, atgrasantis Rusiją nuo agresijos prieš NATO nares.

Remiantis dokumente cituojamomis JAV žvalgybos ataskaitomis, vasario pradžioje „Wagner Group“ darbuotojai susitiko su „Turkijos kontaktiniais asmenimis“, ketindami „įsigyti iš Turkijos ginklų ir įrangos“, kuriuos vėliau galėtų naudoti „Wagner“ samdiniai, kovojantys kartu su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.

Neaišku, kas buvo tie „kontaktiniai asmenys“ ir ar Turkijos vyriausybė žinojo apie šiuos susitikimus. Nėra jokių įrodymų, kad Turkija būtų ėmusis kokių nors veiksmų dėl ginklų pardavimo „Wagner Group“.

Vis dėlto tai, kad NATO sąjungininkė gali parduoti ginklų Rusijos samdinių pajėgoms, tikriausiai sukeltų rimtą susirūpinimą Vašingtone ir apsunkintų Ankaros santykius su kitomis NATO narėmis.

Išsami informacija apie vasario mėnesio susitikimą, kuri buvo išdėstyta nutekinto dokumento dalyje „Malis, Rusija, Turkija: Wagner siekia gauti ginklų iš Ankaros“, rodo, kad JAV pareigūnai mano, jog Rusijos samdinių būrys bent jau išbandė šiuos vandenis.

Remiantis nutekintu dokumentu, „Wagner“ taip pat planavo iš Turkijos gautus ginklus ir įrangą panaudoti Malyje, kur ši grupuotė turi nemažai padalinių.

Daugiau skaitykite čia.

Ukraina užregistravo daugiau nei 77 000 įtariamų karo nusikaltimų, trečiadienį dienraščiui „The Washington Post“ sakė šalies generalinis prokuroras Andrijus Kostinas.

Jis sakė, kad įtariami karo nusikaltimai „apima ne tik žudymus, ne tik žeminimą ir prievartavimus, bet ir privačios nuosavybės naikinimą. Jie apima prievartinę deportaciją, prievartinį ukrainiečių laikymą okupuotose teritorijose, masinį plėšikavimą okupuotose teritorijose ir daugelį kitų karo nusikaltimų“.

Vyriausiasis prokuroras laikraščiui sakė, kad turi 305 įtariamus nusikaltėlius, „kuriems pranešta apie įtarimus“, taip pat 150 parengtų kaltinamųjų aktų ir 30 Ukrainos teismų nuosprendžių „dėl Rusijos karo nusikaltėlių“, kurie tariamus nusikaltimus įvykdė Ukrainos teritorijoje.

Jis pridūrė, kad „99 su viršum procentų visų prieš ukrainiečius įvykdytų karo nusikaltimų bylų bus persekiojamos ir teisiamos Ukrainoje“.

„Mes tiriame karo nusikaltimus vykstant besitęsiančiai agresijai“, – sakė A.Kostinas laikraščiui „Washington Post“. „Mes ne tik juos tiriame, bet ir verčiame rusus atsakyti už karo nusikaltimus, įvykdytus Ukrainos teritorijoje.“

Pasak A.Kostino, yra keturi elementai, prisidedantys prie baudžiamosios atsakomybės, užfiksuotos per visą karą Ukrainoje: Tai – nacionalinės pastangos, Tarptautinio baudžiamojo teismo pagalba, tarptautinis koordinavimas ir specialaus tarptautinio tribunolo, skirto įtariamam „agresijos nusikaltimui“, sukūrimas.

„Šie keturi baudžiamosios atsakomybės lygmenys sukuria visą baudžiamosios atsakomybės tinklą (kriminaliniu lygmeniu) Rusijai ir jos kaltininkams“, – laikraščiui sakė A.Kostinas.