Naujiena – iš vasaros mėnesių
Tokią žinią prieš kelias dienas paskelbė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Straipsnis sarkastišku pavadinimu „Europoje trūksta maisto. Žinoma, dėl to kalta Rusija" pradedamas kone apokaliptiniais vaizdais: „Artimiausiomis savaitėmis gali pritrūkti kviečių.
Ūkininkų federacija pareiškė, kad dėl nepalankių oro sąlygų, ypač – sausros, baiminasi prasto grūdų derliaus. Panašius nuogąstavimus grūdų augintojai išreiškė ir dėl kitų kultūrų, pavyzdžiui, grikių. Dėl šių veiksnių gali pritrūkti įvairių rūšių miltų.“
Taip pat skaitykite: „Žiema bus ilga“: kas šalčių bijančiai Europai pasiuntė šį įspėjimą nuo „Gazprom“?
Tai yra citata iš rašinio apie Prancūzijai prognozuotas problemas dėl pagrindinių grūdinių kultūrų derliaus, kuris savaitinio žurnalo „Marianne“ tinklalapyje buvo publikuotas dar liepos 15 d.
„Apie tai, kad žemyne gresia maisto krizė, Europos spauda pradėjo rašyti liepą“, – primena autorė Jelena Karajeva.
Greta ji pateikia nuorodą ne į kurios nors daugiau ar mažiau žinomos užsienio žiniasklaidos priemonės tinklalapį, o savo pačios tekstą. Jis rugpjūčio viduryje pasirodė tam pačiam, kaip ir „RIA Novosti”, žiniasklaidos holdingui „Russia Today" priklausančios agentūros „Sputnik“ puslapyje.
Ankstesniajame rašinyje taip pat buvo kalbama apie negailestingus orus: „Ši karšta, labai karšta, alinančiai karšta vasara neabejotinai bus įrašyta į Europos meteorologinių stebėjimų istoriją. Lietaus nebuvo jau mėnesį, o, jei ir iškrito, tik toks nedidelis kiekis, kad skaičiai nereikšmingi.
Sausra – tai ne tik besiblaškantis termometras, bet ir didžiulė derliaus prognozių problema. Europoje prikuls mažiau grūdų, o daržovių derlius bus menkas. Sunkumai laukia ir nuimant valgomųjų bei vynui skirtų vynuogių derlių.“
Toliau straipsnyje apie maisto trūkumą Europa susiaurinama iki Prancūzijos. Minėtame rašinyje liepą buvo kalbama apie galimą kelių produktų trūkumą. Parduotuvėse sumažėjo saulėgrąžų aliejaus. Ūkininkai baiminosi kviečių trūkumo, tačiau ne dėl karo Ukrainoje, o dėl kelias savaites šalį kamavusios sausros.
Esą gali pritrūkti ir tokių populiarių produktų, kaip ančių arba žąsų kepenėlių pašteto (pranc. foie gras) bei garstyčių, bet taip pat ne dėl karo ar sankcijų, o dėl paukščių gripo ir sausros Kanadoje. Mat, nors garstyčios dažnai vadinamos Dižono, didžiuma sėklų importuojama iš šios šalies.
Taip pat skaitykite: Propagandininkės auka: taip nenori sankcijų, kad net prie +18 įlindo į striukę
Beje, garstyčių gamyba per 2021–2022 finansinius metus (nuo liepos iki birželio pabaigos, taigi daugiau nei pusę šio laikotarpio karas nevyko) jau sumažėjo 28 proc.
Prancūzijos žurnalistai nurodė, kad dėl karo prieš Ukrainą gali pritrūkti grikių miltų ir avinžirnių.
Užkliuvo net pašaras
Toliau J.Karajeva cituoja gerokai naujesnius – publikuotus spalio pabaigoje: „Praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams, dviejų didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų „Leclerc“ ir „Super U“ vadovai paskelbė dar niūresnes prognozes.“
„Netrukus iš parduotuvių lentynų gali dingti įprasti produktai“, – vieno iš rašinių pavadinime cituojamas mažmeninių parduotuvių tinklą valdančios kompanijos „Système U“ vadovas Dominique’as Schelcheris.
Mat, anot jo, sparčiai augant energijos kainoms, daugeliui maisto pramonės įmonių gresia bankroto rizika. Esą daugiau nei tikėtina galimybė, kad šią žiemą mėsos gaminių ir sūrių skyriuose bus mažesnis pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Propaganda džiaugiasi per anksti: Europoje tualetinio popieriaus dar yra
D.Schelcheris pripažino, kad viena iš dabartinės situacijos priežasčių buvo ir pandemija, bet dabar ji dar rimtesnė – tokios krizės esą nebūta daugiau nei penkiasdešimt metų.
Dėl karo Ukrainoje, jo skaičiavimu, produktų trūkumas išaugo nuo 2 iki 12 proc.
Kitame straipsnyje iš „Le Monde“ minimas Prancūzijos ekonomikos sulėtėjimas šių metų trečią ketvirtį ir spartėjanti infliacija (metų pabaigoje ji gali pasiekti beveik 17 proc.), taip pat – kad šalyje prikulta 2 mln. tonų (4,8 proc.) kviečių mažiau nei pernai.
Galiausiai žurnalistė imasi analizuoti, kuo šeriami Europos ūkininkų auginami paukščiai ir kiaulės (jų pašaro pagrindą sudaro grūdai, antroje vietoje – kukurūzai). Atsižvelgus į tai ir prastą kviečių derlių, „reikia pridėti degalų kainų padidėjimą ir padauginti iš minėtos infliacijos, kad gautume maisto trūkumą, apie kurį kalba mažmenininkai“.
Pandemijos pradžioje lentynos buvo tuščios
J.Karajevos žodžiais, galbūt prieš Naujuosius mažmenininkams pavyks kaip nors sumažinti savo maržas, o ūkininkai ir didmenininkai paseks jų pavyzdžiu.
„Tačiau laikrodžiui išmušus vidurnaktį, Europos gerovės vežimas gali virsti tuščiais prekystaliais. Ne iki nulio. Tačiau senoji prabanga išnyks“, – įspėja žurnalistė.
Tad ji kiek prieštarauja ne tik savo rašinio pavadinimui (esą Europoje trūksta maisto), bet ir jame pateiktiems skaičiams.
Prekybininkai (tiesa, cituojami vien prancūzai) pripažįsta, kad pasiūla susitraukė, bet to priežastis – ne vien Rusijai pritaikytos sankcijos, kaip sarkastiškai parašyta straipsnio pavadinime, ir apribotos Ukrainos galimybės eksportuoti savo grūdus.
Išaugusios degalų ir energijos kainos turėjo įtakos rekordinei infliacijai, tačiau grūdų derlių sumenkino sausi ir karšti orai.
Taip pat skaitykite: Paramos maistu prašytojų vis daugėja, jų skaičius dar augs, prognozuoja NVO
Nors infliacija Europoje išties siekia seniai regėtas aukštumas, maisto kainos yra gerokai pakilusios ir jo lentynos kartais būna nebe tokios pilnos, vis daugiau žmonių sunkiai sekasi sudurti galą su galu, „RIA Novosti“ straipsnio pavadinimas „Europoje trūksta maisto“ yra perdėtas.
Tuo galima įsitikinti užsukus, pavyzdžiui, į Prancūzijos kaimynės Vokietijos parduotuves. Atsitiktinai pasirinktame prekybos centre nei vaisių ir riešutų, nei pieno ir mėsos produktų, nei bakalėjos lentynos neatrodė gerokai tuštesnės nei paprastai.
Vien kai kurių duonos gaminių buvo mažiau, nes kai kuriuos pirkėjai iššluoja greičiau. Šviežumo sumetimais duonos, bandelių bei pyragaičių ir šiaip būna ribotas kiekis, o iškepus naują porciją jų vėl atsiranda.
Beje, pandemijos pradžioje, kai nežinioje atsidūrę žmonės ėmė taip pirkti daugelį dalykų – nuo ilgiau negendančių maisto produktų iki tualetinio popieriaus, kad kai kuriems teko įvesti limitą, lentynos tikrąja to žodžio prasme atrodė kaip iššluotos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
