„Jau visi suprato, kad laimėjome. Tai išankstiniai neoficialūs duomenys. Balsavimas dar tęsis JAV ir Kanadoje, bet atotrūkis pakankamai didelis, kad būtų galima kalbėti apie mūsų pergalę“, – žurnalistams sakė I.Dodonas per vidurnaktį surengtą spaudos konferenciją jo Socialistų partijos būstinėje.
Jis taip pat padėkojo visiems, kad „patikėjo jam savo balsus ir šalies ateitį“.
„Visiškai suprantu atsakomybę. Suprantu, kad bus nelengva. Būsiu visų prezidentu – kairiųjų ir dešiniųjų, norinčių į Europos Sąjungą ir norinčių būti šalia Rusijos“, – pareiškė I.Dodonas.
Suskaičiavus 98 proc. balsalapių paaiškėjo, kad I.Dodonas surinko 54,2 proc., o jo proeuropietiška varžovė Maia Sandu – 45,38 proc. balų, paskelbė Centrinė rinkimų komisija.
Oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį 8 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku.
Korupcijos skandalų pastaraisiais metais supurtyta Moldova pirmąkart per pastaruosius 16 metų prezidentą rinko tiesiogiai. Anksčiau valstybės vadovą rinkdavo parlamentas.
Abiejų kandidatų požiūris į Moldovos ateitį skiriasi kaip diena nuo nakties.
Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti maža, 3,5 mln. gyventojų turinti Moldova yra nuolat veikiama Vakarų šalių ir Rusijos politinių interesų sankirtos.
Spalio 30-ąją vykusį pirmame rinkimų ratą I.Dodonas laimėjo surinkęs 48 proc. balsų. Centro dešiniųjų pažiūrų M.Sandu, buvusi švietimo ministrė ir Pasaulio banko darbuotoja, tąsyk liko antra, surinkusi 38 proc. balsų.
Abiejų kandidatų požiūris į Moldovos ateitį skiriasi kaip diena nuo nakties.
I.Dodonas, 2006–2009 metais dirbęs ekonomikos ministro poste komunistų vyriausybėje, pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva ir prekybos su Rusija stiprinimą.
M.Sandu savo ruožtu ragino integruotis į Europą, reikalavo, kad tūkstančiai Rusijos karių būtų išvesti iš separatistinio Padniestrės regiono, tapusio faktiškai nepavaldžiu Kišiniovo centrinei vyriausybei po trumpo pilietinio karo 10-ame dešimtmetyje.
2014 metais Moldova pasirašė istorinę asociacijos su ES sutartį, o pusė šalies eksporto dabar keliauja į Bendrijos šalis.
Šiam žingsniui atkakliai priešinosi Rusija, o kai sutartis buvo pasirašyta, Maskva atsakė embargu gyvybiškai svarbiam Moldovos žemės ūkio sektoriui.
„Aš ir visi mano draugai balsavome Igorį Dodoną, nes jis žada atkurti strateginę partnerystę su Rusija“, – šiauriniame Belcio mieste sakė 70-metis pensininkas Vasilijus Blindu.
Tačiau 22 metų Kišiniovo studentas Marcelis Pruna sakė palaikęs M.Sandu, nes ji „vykdys reformas praktiškai, o ne vien žodžiais“.
Abu kandidatai skundėsi, kad rinkimai buvo prastai organizuoti ir pabrėžė, kad buvo parengta per mažai balsalapių užsienyje balsuojantiems piliečiams. Balsavimą stebėjo per 4 000 moldavų ir tarptautinių stebėtojų.
Rinkimų komisja nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 53,3 procento.
Korupcijos skandalai
Moldovą pastaraisiais metais krėtė korupcijos skandalai ir politinė sumaištis.
2014 metais iš trijų bankų paslaptingai dingus milijardui JAV dolerių, šalyje kilo protestai, buvo suimtas buvęs premjeras Vladas Filatas. Jis vėliau buvo nuteistas už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba.
Antikorupcinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Moldovos skyrius neseniai pavadino šalį „regionine abejotinos kilmės pinigų plovėja“.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) lapkričio 7 d. patvirtino beveik 180 mln. JAV dolerių vertės trejų metų programą, kuri turėtų padėti sustiprinti Moldovos ekonomiką.
„Transparency International“ Moldovos skyrius neseniai pavadino šalį „regionine abejotinos kilmės pinigų plovėja“.
Fondas pabrėžė, jog tam, kad ši programa būtų visiškai įgyvendinta, būtina „tolesnė politinė parama bei teismų reformos“.
Dabartinis Moldovos ministras pirmininkas Pavelas Filipas, šį postą užimantis nuo šių metų sausio, yra europietiškų pažiūrų politikas. Tiesioginiai prezidento rinkimai – vienas iš jo įvykdytų politinių pokyčių.
Politologas Anatolis Taranu mano, kad nors I.Dodonas pirmajame rate gavo 140 tūkst. daugiau balsų nei M.Sandu, ši gali tikėtis rinkėjų, kurie neatėjo į rinkimų apylinkes spalio 30 d., palaikymo.
To tarpu Vitalijus Andrijevskis iš Efektyviosios politikos instituto perspėja, kad rinkėjų lūkesčiai gali būti nuvilti, nes prezidento galios yra ribotos.
Ribotos galios
„Prezidento rinkimo būdas pasikeitė, bet galios išlieka tokios pačios. Prezidentas turi labai mažai galių; jis negali nieko spręsti be parlamento ar vyriausybės,“ – sakė V.Andrijevskis.
Kai kurių tarptautinių organizacijų teigimu, Moldova yra skurdžiausia Europos šalis.
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, 41 proc. šalies gyventojų pajamos siekia mažiau nei 5 JAV dolerių (4,6 euro) per dieną, o vidutinis mėnesio atlyginimas – 240 dolerių.
Užsienyje dirbančių moldavų perlaidos sudaro beveik ketvirtį šalies bendrojo vidaus produkto. Beje, šios perlaidos pastaruoju metu sumažėjo dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio.
Apie 78 proc. Moldovos gyventojų yra moldavai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai.
