Trečiadienį vakare Th.May vyriausybė balsavimą dėl nepasitikėjimo Bendruomenių Rūmuose laimėjo vos 19-os balsų skirtumu. Tiesa, tokie rezultatai nieko nenustebino: antradienį maištavę prieš „Brexit“ susitarimą, toriai sakė verčiau paremsiantys dabartinę vyriausybę, nei leisiantys kontrolę perimti Leiboristų partijos lyderiui Jeremy Corbynui.
Iškart po balsavimo ministrė pirmininkė ragino „į šoną atidėti asmeninius interesus“ ir sukvietė visų partijų lyderius kartu ieškoti išeities iš „Brexit“ aklavietės.
CNN žurnalistė Jane Merrick pastebi, kad per dvejus su puse vadovavimo metų Th.May pirmą kartą sukvietė kitų partijų lyderius kalbėtis dėl „Brexit“.
J.Merrick: „Net parlamento daugumos praradimas 2017-ųjų rinkimuose neįtikino jos siekti konsensuso. Kritikai tai laiko didžiuliu (premjerės) minusu.“
„Net parlamento daugumos praradimas 2017-ųjų rinkimuose neįtikino jos siekti konsensuso. Kritikai tai laiko didžiuliu (premjerės) minusu“, – rašo J.Merrick.
Kadangi toriai neturi daugumos Bendruomenių Rūmuose, jie yra priklausomi nuo koalicijos partnerės – Šiaurės Airijos Demokratų unionistų partijos (DUP).
Lapkritį pristačiusi mažai palaikymo sulaukusį „Brexit“ susitarimo projektą, vyriausybės vadovė negali tikėtis automatinės savo pačios įstatymų leidėjų paramos: nepaisant išreikšto pasitikėjimo vyriausybe, jų nuotaika – vis dar maištinga.
Vadinasi, tam, kad būtų patvirtintas bet koks „skyrybų“ sutarties projektas, Th.May reikia didelės opozicijai priklausančių parlamentarų, vadovaujamų J.Corbyno, paramos.
Antraip Jungtinė Karalystė kovo 29 dieną iš Bendrijos turės pasitraukti be susitarimo.
Kuo svarbus pirmadienis?
Šiomis dienomis Th.May derėsis su toriais ir DUP, kurie nori daugiau apsaugų dėl apsidraudžiamosios priemonės (backstop) Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje.
Tarp jų reikalavimų – nustatyti priemonės taikymo laikotarpio limitą arba sukurti vienašališką jos nutraukimo mechanizmą. Briuselis jau pareiškė nesiruošiantis patenkinti nė vieno iš šių reikalavimų.
Kas yra apsidraudžiamoji priemonė?
- „Backstop“ sukurs bendrą ES-JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Airija, priešingai nei Šiaurės Airija, JK nepriklauso, todėl liks bloko sudėtyje.
- Susitarime numatoma, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai: tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.
- Kai kurie parlamentarai nerimauja, kad apsidraudžiamoji priemonė išaugs į nuolatinį susitarimą, todėl JK bus visam laikui priversta laikytis ES taisyklių.
Vyriausybės vadovė kalbėsis ir su leiboristais, siekiančiais, kad „Brexit“ įvyktų, tačiau palaikančiais švelnesnį pasitraukimo variantą. Vienas pagrindinių jų reikalavimų – sudaryti ES ir JK muitų sąjungą.
Remiantis anksčiau šį mėnesį priimta įstatymo pataisa, Th.May į parlamentą turės sugrįžti pirmadienį ir įstatymų leidėjams pristatyti tolimesnius žingsnius dėl „Brexit“ įgyvendinimo. Tuomet dėl susitarimo būtų galima balsuoti iš naujo.
„Politico“ rašo, kad ES pareigūnai nesitiki Th.May vizito Briuselyje iki kitos savaitės pabaigos – ji tuo metu ieškos kompromiso su parlamentarais Londone. Dauguma jų tikisi, kad bus siekiama švelnesnio „Brexit“.
Tokias viltis tik sustiprina laikraščio „The Daily Telegraph“ nutekintos finansų ministro Philipo Hammondo telefoninio pokalbio su verslo lyderiais detalės.
Ministras žadėjo, kad artimiausiomis dienomis bus pašalinta „Brexit“ be susitarimo grėsmė, jis kalbėjo apie 50-ojo straipsnio, numatančio išstojimą iš ES, atšaukimo perspektyvas.
Muitų sąjunga
„The Financial Times“ rašo, kad nuolatinės muitų sąjungos sukūrimas būtų galutinis smūgis Londono viltims, jog po „Brexit“ Jungtinė Karalystė sugebės sudaryti vertingas prekybos sutartis su likusiu pasauliu.
Tiesa, pasitraukimas iš bendros rinkos, o kartu ir ES muitų sąjungos, suteiktų Vestminsteriui daugiau nepriklausomybės kuriant savo įstatymus nei vadinamasis Norvegijos modelis. Pastarasis pririštų Britaniją prie ES teisinio režimo.
Priešingai nei kiti variantai, įskaitant antrą referendumą ar „Brexit“ be susitarimo, muitų sąjungos sukūrimas galėtų sulaukti daugumos parlamentarų paramos, nes tam pritartų leiboristai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Britai kalba apie pakartotinį referendumą: Europoje tai – ne naujiena
Nuolatinės ES ir JK muitų sąjungos sukūrimas buvo oficiali leiboristų pozicija nuo 2017-ųjų pabaigos.
Tiesa, ir šis planas turi savų minusų.
„Tiek muitų sąjunga, tiek Norvegijos modelis yra skausmingas. Dėl pirmojo būtų prarasta prekybos politikos kontrolė, antrasis leistų laisvą judėjimą, toliau būtų taikomasi prie bendros rinkos reguliacijų. Nė vienas iš šių variantų visiškai neišsprendžia Airijos sienos klausimo“, – „The Financial Times“ sakė buvęs britų prekybos pareigūnas Davidas Henigas.
Nuolatinės muitų sąjungos sukūrimas suskaldytų torius, sukurtų fizinius barjerus Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje. Be to, kiltų diskusijos dėl suverenumo, pinigų ir galios.
Siekdama įgyvendinti šį planą, JK vyriausybė turėtų bendradarbiauti ir pasitikėti J.Corbynu – kairuoliškiausiu leiboristų lyderiu istorijoje, kuris aršiai kritikuoja Konservatorių partiją.
Antro referendumo rėmėjai, įskaitant buvusį generalinį prokurorą Dominicą Grieve'ą, pareiškė, kad šis planas primena problemų nušlavimą po kilimu.
Vienas ES ambasadorius Briuselyje pripažino, kad sunku įsivaizduoti, kaip muitų sąjunga galėtų suteikti „patenkinantį atsakymą“.
Ką garantuotų muitų sąjunga?
Trečiadienį vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier sakė, kad blokas „reaguotų palankiai“, jei JK pakeistų savo poziciją dėl muitų.
Pasak „The Financial Times“, šis pokytis atsispindėtų „politinėje deklaracijoje“ dėl ateities santykių. Ji buvo sudaryta šalia 585 puslapių apimties teisiškai įpareigojančio „Brexit“ susitarimo projekto.
Kadangi deklaracija teisiškai neįpareigoja ateities derybų dėl prekybos, ją lengva keisti. Tačiau tai reiškia, kad nesiūlomos jokios garantijos: dėl nuolatinės muitų sąjungos būtų deramasi jau po išstojimo, susitarimo sudarymas galėtų užtrukti metų metus.
Vis dėlto, tokia kryptis galėtų tapti priežastimi leiboristams paremti Th.May susitarimą, nors dauguma teisiškai įpareigojančios sutarties problemų liktų neišspręstos.
Tiesa, kai kurie toriai įspėja, kad Th.May pritarimas sukurti nuolatinę muitų sąjungą galėtų lemti dar nematytą susiskaldymą partijos viduje.
Sprendimas kurti muitų sąjungą nepatiktų ir torių koalicijos partnerei DUP. Pagrindinis jos rūpestis – išvengti specialaus statuso Šiaurės Airijai, dėl kurio jos ekonomika būtų artimiau „pririšta“ prie ES, o ne Britanijos įstatymų.
Muitų sąjunga DUP nerimo greičiausiai nenuramintų, kadangi siena tarp ES sudėtyje liekančios Airijos ir Šiaurės Airijos vis tiek nebūtų atvira.
Muitų sąjunga DUP nerimo greičiausiai nenuramintų, kadangi siena tarp ES sudėtyje liekančios Airijos ir Šiaurės Airijos vis tiek nebūtų atvira.
Dėl tos pačios priežasties muitų sąjunga negalėtų garantuoti sklandžios prekybos su likusia ES – juk JK pasitrauks iš bendros rinkos.
Pagal ES bendros rinkos reikalavimus, į Bendrijos teritoriją patenkančios prekės turi būti patikrinamos. Vadinasi, vis tiek reikėtų specialių susitarimų, surišančių Šiaurės Airiją su ES standartais.
Taip pat nerimaujama, kad sudarius muitų sąjungą Britanijos ir ES prekybos santykiai taptų asimetriški – primintų Ankaros santykius su Briuseliu.
Kitaip tariant, ES sutikus sudaryti prekybos susitarimą, JK automatiškai turėtų atverti savo rinką trečiajai šaliai, tačiau mainais negautų tokios pat privilegijos. Turkija tokioje situacijoje yra jau nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos.
