Penktadienį sukako mėnuo nuo Kolumbiją apėmusių demonstracijų pradžios. Iš pradžių buvo protestuojama prieš siūlymą didinti mokesčius, bet vėliau akcijos peraugo į platesnį pasipriešinimą isteblišmentui.
Trečiadienį per demonstracijas Kalyje žuvo trys žmonės, pranešė pareigūnai – taigi, oficialus neramumų aukų skaičius išaugo iki 49. Tarp žuvusiųjų yra du policininkai.
Po susitikimo dėl saugumo padėties mieste I.Duque paskelbė, kad nuspręsta nedelsiant „dislokuoti maksimalias kariuomenės pajėgas nacionalinei policijai paremti“.
Per naujausią aukų pareikalavusį incidentą kilo susirėmimų tarp barikadą „blokavusių asmenų ir tų, kurie mėgino pro ją prasiveržti“, socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše pareiškė Kalio meras Jorge Ivanas Ospina.
Tuo metu Kalio prokuratūros atstovas nurodė, kad ne tarnybos metu vienas tyrėjas ėmė šaudyti į minią ir nušovė civilį gyventoją, o paskui buvo nulinčiuotas protestuotojų.
Incidento vietoje nufilmuotame vaizdo įraše matyti kraujo klane gulintis vyras, o šalia jo – šaunamąjį ginklą turintis asmuo, kurį užpuola grupė žmonių.
J.I.Ospina sakė apgailestaująs dėl „beprotiškos mirties ir skausmo situacijos“.
„Negalime leisti, kad Kalyje šios aplinkybės pasikartotų. Neturime pasiduoti smurto ir mirties pagundai“, – pridūrė jis.
Pasak žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“, pranešusios apie didesnį už oficialų aukų skaičių – 63, padėtis 2,2 mln. gyventojų turinčiame mieste yra „labai rimta“.
Šios NVO Amerikų skyriaus vadovas Jose Miguelis Vivanco paragino I.Duque imtis „skubių deeskalavimo priemonių, įskaitant konkretų įsaką, kuriuo valstybės atstovams būtų uždrausta naudoti šaunamuosius ginklus“.
„Kolumbija nebegali gedėti dėl žuvusiųjų“, – tviteryje parašė J.M.Vivanco.
Pranešama, kad per neramumus sužeista jau apie 2 tūkst. žmonių, o dar daugiau nei 100 dingo.
Teisė taikiai protestuoti
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį Vašingtone priėmė Kolumbijos viceprezidentę Martą Lucią Ramirez.
JAV diplomatijos vadovas „išreiškė susirūpinimą ir pareiškė užuojautą dėl netektų gyvybių per pastarojo meto protestus Kolumbijoje bei darkart pabrėžė neginčijamą piliečių teisę taikiai protestuoti“, sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pranešime.
A.Blinkenas taip pat „pasveikino prezidento Duque sušauktą nacionalinį dialogą kaip galimybę Kolumbijos žmonėms bendradarbiauti kuriant taikią, klestinčią ateitį“.
Tačiau dviejų savaičių derybos dėl neramumų nutraukimo dar neatnešė vaisių.
Protesto lyderiai reikalauja, kad prieš judant į priekį vyriausybė turėtų pripažinti policijos ir ginkluotųjų pajėgų pažeidimus.
Tačiau Bogota, nors ir pripažįsta, kad esama atskirų amoralių pareigūnų, teigia, kad į demonstracijas infiltravosi kairieji partizanai ir buvusios Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) grupuotės disidentai kovotojai, norintys sėti smurtą ir vandalizmą.
Ketvirtadienį Kolumbijos Senatas nepritarė siūlymui pareikšti nepasitikėjimą gynybos ministru, kuris yra atsakingas už policiją.