Protestų Ingušijoje dalyviai sako nusivylę Kremliumi ir žada gintis „plikomis rankomis“

Net ir negavę valdžios leidimo protestuoti prieš sprendimą atiduoti dalį teritorijos kaimyninei Čečėnijai, Ingušijos gyventojai tikina tęsiantys demonstracijas tol, kol susitarimas bus anuliuotas. Jie piktinasi, kad Kremlius ingušams svarbią akimirką juos pamiršo, rašo užsienio žiniasklaida.
Protestas Ingušijoje
Protestas Ingušijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Sostinės Magaso gyventojas, Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ narys, dalyvavęs neseniai vykusiuose regioniniuose rinkimuose, portalui „The Moscow Times“ sakė labiausiai nusivylęs Maskva.

„Kodėl Kremlius tylėjo? – retoriškai klausė Zakri Mamilovas. – Tai mane supykdė iki sielos gelmių. Ingušija yra Rusijos Federacijos dalis. Kai atsidūrėme tokioje bėdoje, Kremlius ir valstybinė žiniasklaida mus ignoruoja.“

Z.Mamilovas kalbėjo apie spalio 4 d. susitarimą dėl apsikeitimo žemėmis. Juo nutarta dalį Ingušijos teritorijos – 20 tūkst. ha – perduoti kaimyninei Čečėnijos respublikai. Toks sprendimas supykdė dešimtis tūkstančius ingušų ir paskatino juos išeiti į gatves.

Ingušijos gyventojai tikina, kad susitarimas turi būti anuliuotas, nes buvo sudarytas nedemokratišku būdu – nebuvo konsultuotasi su ingušais. Be to, susitarimas esą nėra sąžiningas: mažiausia Rusijos respublika Ingušija atidavė 26 kartus daugiau teritorijos nei Čečėnija.

Z.Mamilovas teigė, kad gandus apie apsikeitimą žemėmis socialiniuose tinkluose girdėjo dar gerokai prieš Ingušijos prezidentui Junusui Bekui Jevkurovui apie jį paskelbiant.

Pasak protestuotojo, kai prezidentas rugsėjo 26 d. pranešė apie planus apsikeisti žemėmis, jis leido suprasti, kad susitarimas jau pasirašytas.

„Scanpix“ nuotr./Junusas-Bekas Jevkurovas
„Scanpix“ nuotr./Junusas-Bekas Jevkurovas

Spalio 4 d. deputatams balsuojant dėl sutarties ratifikacijos, J.B.Jevkurovas leido jiems tai daryti anonimiškai. Nerimaujantys, kad balsai gali būti suklastoti, jie vienas kitam parodė savo biuletenius.

„Mažiausiai 10 deputatų balsavo prieš apsikeitimą (žemėmis), tačiau kai Jevkurovas paskelbė rezultatus, jis teigė, kad tik trys balsavo prieš“, – sakė Z.Mamilovas.

„The Moscow Times“ matė dokumentą, kurį pasirašė 15 deputatų. Dokumente tikinama, kad jie balsavo prieš ratifikaciją.

Kai deputatai išėjo iš parlamento paskelbti naujienų, prasiveržė kelių šimtų susirinkusių protestuotojų pyktis. Siekdamos išvaikyti minią, saugumo pajėgos automatiniais ginklais šaudė į orą. Visi ženklai rodė, kad vietos pareigūnai tolimesnių neramumų malšinimui pasitelks jėgą.

Vis dėlto, pastarųjų savaičių įvykiai apstulbino ne tik protestuotojus, bet ir stebėtojus. Jie tikina, kad tai – neturintys precedento protestai per beveik du dešimtmečius trunkantį V.Putino valdymą.

Jie tikina, kad neramumai gali peraugti į rimtą konfliktą, o Kremlius nedelsdamas turi imtis veiksmų.

VIDEO: Vladimiras Putinas – KGB agentas, tapęs galingiausiu žmogumi Rusijoje

Primena Bolotnajos protestus

Pirmadienį protesto vietoje žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ Rusijos programos direktorė Tania Lokšina suskaičiavo „daugiau nei 1 000 žmonių“.

Oratoriai paeiliui kreipėsi į minią. Ji barikadomis apstatytoje gatvėje renkasi jau nuo spalio 7 dienos. Šie žmonės sutaria: Ingušijos teritorija buvo atiduota be jų sutikimo.

Teritorijos klausimas ingušams – itin jautrus. 1944 metais Josifas Stalinas į Vidurio Aziją deportavo ingušus ir panaikino jų respubliką, vakarinė Ingušijos dalis buvo prijungta prie Šiaurės Osetijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josifo Stalino gerbėjai mini 65-ąsias jo mirties metines
AFP/„Scanpix“ nuotr./Josifo Stalino gerbėjai mini 65-ąsias jo mirties metines

Nors 1957 m. ingušams buvo leista sugrįžti, o jų respublika –atkurta, Priekalnių regionas liko Šiaurės Osetijos sudėtyje.

Savaitės pradžioje būriavęsi protestuotojai pabrėžė, kad žemė jiems – šventa. Jie tikina, kad Čečėnijai buvo atiduoti jų protėvių „gimtieji kaimai“.

Ingušijos žmogaus teisių aktyvistas Ruslanas Albakovas-Miaršchinas prisiminė paskutines savo senelio gyvenimo akimirkas. J.Stalino ištremtas į Azerbaidžaną 1944 m., jis prieš mirtį nusprendė grįžti į Ingušiją.

„Jis mirė keliaudamas. Tačiau vis tiek sugebėjome nuvežti jo kūną į gimtąjį kaimą ir ten palaidoti“, – prisimena R.Albakovas-Miaršchinas.

T.Lokšina iš „Human Rights Watch“ sakė, kad jai protestai primena masines demonstracijas Maskvos Bolotnajos aikštėje 2011-2012 metais. Jos prasiveržė dėl nesąžiningų parlamento rinkimų, kuriuose nugalėjo V.Putino partija „Vieningoji Rusija“.

„Kaip ir tada, šiandien žmonės atėjo į aikštę todėl, nes jaučiasi apgauti, kad jų nuomonė nerūpi, o šis emocionalus sprendimas buvo priimtas be jų. Valdžios pareigūnai net nebandė sudaryti iliuzijos, kad žmonės buvo šio sprendimo priėmimo dalis“, – mano T.Lokšina.

Netikėtas solidarumas

Protestuotojai respublikoje, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, didžiąją dalį pirmadienio praleido melsdamiesi. Demonstracijų dalyvių ir policijos susivienijimas – viena besitęsiančių protestų stiprybių.

Praeitą savaitę Ingušijos saugumo pajėgos neleido federalinėms saugumo pajėgoms patekti į demonstracijų vietą.

J.Sokirianskaja: „Tai – neturi precedento: dalis elito, dalis silovikų remia protestuotojus. To niekada nebuvo ne tik šiame regione, bet ir visoje Putino valdomoje Rusijoje.“

„Tai – neturi precedento: dalis elito, dalis silovikų remia protestuotojus. To niekada nebuvo ne tik šiame regione, bet ir visoje Putino valdomoje Rusijoje“, – teigė Konfliktų analizės ir prevencijos centro direktorė Jekaterina Sokirianskaja.

Protestuotojai tikina nustebę, kad prezidentas nepasitelkė jėgos jų išvaikymui.

„Pirmąją naktį, kai protestai dar nebuvo sankcionuoti, tikėjomės, kad atvyks pajėgos ir silovikai bei nurėš mūsų galvas“, – „The Moscow Times“ sakė 57 metų amžiaus pensininkas Azmatas Archakovas.

Vietos žurnalistė Izabel Jevlova spėjo, kad prezidentas nuo jėgos panaudojimo susilaikė bijodamas papildomų Vakarų sankcijų. Savo ruožtu protestų organizatoriai tikina, kad neramumai nebuvo užgniaužti todėl, nes jų žinutė nėra skirta aukščiausiems Rusijos pareigūnams.

„Žinome, esame susirūpinę dėl kitų problemų“, – pasakojo 28 metų amžiaus protesto lyderis Bagauidinas Chautijevas ir Ingušetijos jaunimo organizacijų tarybos vadovas.

B.Chautijevas: „Turime didžiausią nedarbo lygį Rusijoje, mūsų gyvenimo kokybė antra pagal blogumą (federacijoje – red.), klesti korupcija, negalime balsuoti už savo respublikos prezidentą, mūsų medicinos kokybė prasta, aukštas naujagimių mirtingumas“.

„Turime didžiausią nedarbo lygį Rusijoje, mūsų gyvenimo kokybė antra prasčiausia (federacijoje – red.), klesti korupcija, negalime balsuoti už savo respublikos prezidentą, mūsų medicinos kokybė prasta, aukštas naujagimių mirtingumas“, – vardijo B.Chautijevas.

„Tačiau šiandien sakome štai ką: sugrąžinkite mums mūsų žemę. Jei pradėsime eiti skirtingomis kryptimis, viskas bus sugadinta“, – pridūrė jis.

Pagrobtas tyrėjas

Vis dėlto, protestai pastarosiomis dienomis vyko ne taip sklandžiai, kaip norėtų demonstracijų dalyviai.

Nors iš pradžių jiems buvo leista protestuoti, lyderiai tikina, kad jų namuose vidury nakties būdavo atliekamos kratos, areštuojami kompiuteriai ir mobilieji telefonai.

Kitiems už dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose būdavo skiriamos baudos, kai kam iškelti kriminaliniai kaltinimai. Kai kurie protestuotojai tikina buvę priversti išeiti iš darbo.

Praeitą savaitę „Amnesty International“ paskelbė, kad organizacijos tyrėjas Olegas Kozlovskis buvo pagrobtas ir sumuštas.

Vis dėlto, kol kas V.Putinas nedavė jokio įsakymo imtis didelio masto represijų prieš protestuotojus. Praėjusią savaitę radijui „Echo Moskvy“ respublikos vadovas J.B.Jevkurovas sakė, kad Rusijos prezidentas patarė jam nenaudoti jėgos.

„Amnesty International“ nuotr./Olegas Kozlovskis
„Amnesty International“ nuotr./Olegas Kozlovskis

Pasak J.Sokirianskajos, situacija gali eskaluotis ir be Kremliaus įsikišimo.

„Labai išmintinga, kad kol kas Kremlius nusprendė nenaudoti jėgos, kuri galėtų eskaluoti situacija. Tačiau yra ir kitų rizikų. Jei leisi visam tam kunkuliuoti per ilgai, gali prasiveržti naujos dinamikos, išaugti etninės įtampos. Jau matome kai kuriuos signalus“, – tikino J.Sokirianskaja.

Anot analitikės, čečėnai suvokia šiuos protestus kaip nukreiptus prieš Čečėniją. Ji parodė „Youtube“ vaizdo įrašą, kuriame asmuo, kalbantis neva ingušų vardu, kritikuoja R.Kadyrovą. Vaizdo įrašas surinko tūkstančius peržiūrų.

„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas
„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Tokios provokacijos iš bet kurios pusės gali eskaluoti įtampą, kuri prasiveržtų į regionus. Suprantu, kad Maskvoje saugumo pajėgos imasi priemonių, kad užkirstų tam kelią. Valdžios pareigūnams reikia kiek įmanoma greičiau pradėti konstruktyviai bendrauti su protestuotojais“, – sakė J.Sokirianskaja.

„Gali apsiginti plikomis rankomis“

Kiek anksčiau vienas iš protestų lyderių Barachas Čemurzijevas teigė, kad demonstracijos baigsis tik tuomet, kai susitarimas dėl apsikeitimo žemėmis bus anuliuotas.

B.Čemurzijevas: „Jei pareigūnai tiki, kad greitu metu pasiduosime, jie klysta. Čia besirenkantys žmonės nėra hipsteriai Sankt Peterburge. Jie – stiprūs, plačiapečiai vyrai, dirbę policijoje, tarnavę kariuomenėje. Tie žmonės gali apsiginti plikomis rankomis.“

„Jei pareigūnai tiki, kad greitu metu pasiduosime, jie klysta. Čia besirenkantys žmonės nėra hipsteriai Sankt Peterburge. Jie – stiprūs, plačiapečiai vyrai, dirbę policijoje, tarnavę kariuomenėje. Tie žmonės gali apsiginti plikomis rankomis“, – tikino B.Čemurzijevas.

Pasak demonstracijų lyderio, kadangi valdžios pareigūnai „peržengė raudoną liniją, kurios niekada neturėjo peržengti“, ingušai nesustos protestuoti, nesvarbu, oficialiai jiems tai bus leidžiama ar ne.

„Tai, kad mūsų žemė žemėlapyje atrodo kaip kaulas, nėra klaida. Vilkai vis atsikanda mūsų mėsos. Turime nustoti būti silpni ir pradėti gintis“, – pridūrė B.Čemurzijevas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis