Kiek anksčiau šią savaitę šios Centrinės Amerikos valstybės vyskupai paskelbė, kad tarpininkaus vedant vadinamąjį nacionalinį dialogą.
„Rytoj nuo 10 valandos, kai vyskupai paskelbs nacionalinio dialogo pradžią, mūsų prezidentas bus ten, mes būsime ten“, – antradienį sakė D.Ortegos žmona, viceprezidentė Rosario Murillo.
Šį pareiškimą ji paskelbė šiauriniame Matagalpos mieste vykstant demonstrantų ir riaušių policijos susirėmimams. Šį miestą valdo D.Ortegos Sandinistų nacionalinio išsivadavimo frontas.
Matagalpos meras Sadrachas Zeledonas pranešė, kad „dešiniojo sparno vandalų grupės“ nužudė vieną žmogų. Jis turėjo galvoje demonstrantus. Šie savo ruožtu paskelbė, kad Wilberas Reyesas žuvo per policijos ataką.
Nikaragvos žmogaus teisių asociacijos atstovas Matagalpoje Germanas Herrera vietos televizijai „100% Noticias“ sakė, kad per neramumus mieste buvo sužeisti 35 žmonės, o dar mažiausiai dešimt buvo areštuoti.
Švietimo ir mokslo ministerija savo tinklalapyje nurodė, kad Matagalpoje saugumo sumetimais buvo uždarytos vidurinės mokyklos.
Už 30 km į pietryčius nuo sostinės Managvos esančios Masajos gyventojai pranešė apie brutalius riaušių policijos veiksmus.
Tuo tarpu Managvoje antradienį privačių vidurinių mokyklų moksleiviai ir jų tėvai surengė eitynes, reikalaudami teisingumo ir laisvės.
JAV ambasada Nikaragvoje iki atskiro pranešimo sustabdė neimigracinių vizų išdavimą. Savo sprednimą ji motyvavo nestabilia padėtimi šalyje.
Pavėluotas žmogaus teisių padėties tyrimas
D.Ortega įdėjai sėsti prie derybų stalo pritarė netrukus po to, kai įsisiūbavus protestams saugumo pajėgos ėmė brutaliomis priemonėmis malšinti neramumus. Tačiau Bažnyčia laikėsi pozicijos, kad jis neįvykdė visų sąlygų, reikalingų deryboms organizuoti.
Viena tokių sąlygų buvo sutikimas, kad į šalį įvertinti situacijos ir policijos veiksmų atvyktų regioninės žmogaus teisių institucijos atstovai. Galiausiai toks leidimas buvo duotas.
Per jau beveik mėnesį vykstančius protestus žuvo mažiausiai 53 žmonės ir dar apie 400 buvo sužeisti. Protestų banga kilo dėl valdžios planų reformuoti prie bankroto slenksčio atsidūrusią socialinės apsaugos sistemą. Numatyta reforma vėliau buvo atšaukta, tačiau neramumai nesibaigė ir peraugo į protestų judėjimą prieš D. Ortegos kairiųjų vyriausybę.
Šie neramumai yra rimtas iššūkis 72 metų D. Ortegai, kuris Nikaragvai vadovauja pastaruosius 11 metų. Pirmą kartą prie šalies vairo jis stovėjo 1979–1990 metais, į valdžią atėjęs, kai buvo nuversta Anasatasio Somozos diktatūra.
