26-erių Neda Agha Soltan tapo į gatves išėjusių Irano valdančiojo režimo priešininkų simboliu, kai praėjusios savaitės šeštadienį buvo pašauta Teherano gatvėje ir mirė pakeliui į ligoninę. Paskutinės jos gyvenimo akimirkos buvo užfiksuotos mobiliuoju telefonu darytame vaizdo įraše, kuris per kelias dienas internetu paplito visame pasaulyje.
Atpažino internete
Garsus brazilų rašytojas, knygos „Alchemikas" autorius P.Coelho – vienas iš daugybės žmonių, peržiūrėjusių šiurpų vaizdo įrašą, kai jis dar nebuvo patekęs į didžiausių pasaulio televizijos kanalų eterį. Savo nuostabai P.Coelho atpažino įraše pažįstamą iranietį gydytoją Arashą Hejazi, kuris bandė išgelbėti mirtinai sužeistos N.A.Soltan gyvybę. Rašytojas susirūpino dėl A.Hejazi saugumo ir parašė jam elektroninį laišką. Visą jųdviejų susirašinėjimą P.Coelho vėliau perkėlė į savo tinklaraštį – žinoma, tik tada, kai A.Hejazi iš Irano atvyko į Didžiąją Britaniją.
„Brangiausiasis Paulo, dabar esu Teherane. Nedos nužudymo įrašą padarė mano draugas, jame tu mane atpažinai. Aš buvau gydytojas, kuris bandė ją išgelbėti, tačiau nesugebėjo to padaryti. Ji mirė man ant rankų. Rašau tai su ašaromis akyse", – viename savo laiškų prisipažino A.Hejazi. Ir paprašė neskelbti jo pavardės, kol su šeima atsidurs saugioje vietoje.
Technologijų vaidmuo
P.Coelho atvejis įtikimai parodo, kokį vaidmenį per pastarojo meto įvykius Irane vaidina šiuolaikinės technologijos, ypač tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook" ir „Twitter" ar populiarioji vaizdo įrašų svetainė „YouTube". Sparčiai tobulėjanti mobilioji telefonija beveik kiekvienam praeiviui Irano miestų gatvėse suteikia galimybę filmuoti aplinkui vykstančius procesus ir juos perduoti visam likusiam pasauliui.
Ryžtingi Irano valdžios veiksmai, nukreipti prieš žiniasklaidos atstovus, neduoda tokio rezultato, kokio trokštama. Britų visuomeninis transliuotojas BBC, kaip ir kitos didžiosios žiniasklaidos imperijos, beveik visus naujausius pranešimus iš Irano grindžia „vartotojų kuriamu turiniu" – vaizdo įrašais, „Twitter" ar „Facebook" žinutėmis.
Šios informacijos neįmanoma patvirtinti, tačiau be jos nepavyktų kone realiu laiku sužinoti, jog trečiadienį Teherane keli tūkstančiai drąsiausių protestuotojų rizikavo savo gyvybėmis, kad dar kartą pareikštų savo nuomonę apie Irano prezidento rinkimų rezultatus.
Be to, negalima pamiršti ir to, kad „Twitter" sistema šiuo metu yra vienas svarbiausių protestuotojų komunikacijos kanalų, leidžiančių jiems iš anksto sužinoti apie rengiamas demonstracijas.
Ignoravo kvietimus
Naujausios žinios, atėjusios iš Irano, taip pat bent kol kas neleidžia tikėtis, kad greitai įsivyraus ramybė. Pasak Irano žiniasklaidos, Teherane į oficialų priėmimą, surengtą prezidento rinkimų nugalėtojo Mahmoudo Ahmadinejado pergalės proga, neatėjo net 105 iš 290 kviestų Irano parlamento narių. Nepatvirtintais duomenimis, pasveikinti M.Ahmadinejado neatvyko net įtakingas parlamento pirmininkas Ali Larijani, daugeliu klausimų palaikantis prezidento ir aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei pozicijas.
Pats M.Ahmadinejadas ir toliau stengiasi visą kaltę dėl neramumų versti Didžiajai Britanijai bei Jungtinėms Valstijoms. Kreipdamasis į prezidentą Baracką Obamą jis išreiškė viltį, kad JAV vadovas nuo šiol „vengs kištis į Irano vidaus reikalus". Antradienį B.Obama pareiškė, jog mažiausiai 17 žmonių gyvybių pareikalavęs smurtas Irane turi liautis.
