Pirmadienio vakarą Tbilisyje iki 20 tūkst. protestuotojų reikalavo valdančiųjų atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų pagal naują – proporcinę – sistemą.
Paryčiais policija, davusi 30-ies minučių ultimatumą, prieš protestuotojus panaudojo vandens patranką – tuo metu Tbilisyje temperatūra buvo nukritusi žemiau 0°C.
Protestuotojai žada ir toliau eiti į gatves, tačiau 15min kalbintas analitikas tikino: jei nesusirinks kritinė kartvelų masė ar tarptautinė bendruomenė nesustiprins spaudimo, valdančiųjų nuolaidų tikėtis neverta.
Aukšta valdžios išlaikymo kaina
Birželį vykusių masinių protestų išgąsdinta valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pažadėjo, kad 2020-aisiais parlamentas jau bus renkamas pagal visiškai proporcinę sistemą. Pasak opozicijos, šiuo metu naudojama mišri sistema yra palanki valdančiajai partijai.
Tačiau lapkričio viduryje įstatymo projektas dėl konstitucijos pataisos, skirtos pakeisti rinkimų sistemą, buvo atmestas.
Sakartvelo politikos instituto vyresnysis analitikas Bidzina Lebanidzė 15min teigė, kad naujausius protestus išprovokavo ir neištesėtas valdančiųjų pažadas, ir per ilgą laiką susikaupęs nusivylimas.
„Pats pažadas – labai svarbus, nes rinkimų sistemos pakeitimas ilgą laiką buvo laikomas žingsniu, reikalingu įtvirtinti demokratiją Sakartvele. Tai valdančiajai partijai, kuri naudojasi mažoritarine sistema, yra nenaudinga: ji suprato, kad dėl proporcinės sistemos galėtų parlamente prarasti daugumą.
Tačiau ir socioekonominė situacija Sakartvele yra įtempta. Todėl reikia tik mažo dirgiklio, kad įvyktų sprogimas“, – teigė B.Lebanidzė.
Už rinkimų sistemos pakeitimą į visiškai proporcinę, apklausų duomenimis, pasisako 85 proc. kartvelų.
B.Lebanidzė: „Mokėti tokią kainą sau galėjo leisti tik tuo atveju, jei kilo pavojus prarasti valdžią.“
Analitikas atkreipia dėmesį, kad „Sakartvelo svajonė“, atmesdama konstitucijos pataisą, sumokėjo didelę kainą – valdančiuosius itin kritikavo Europos Sąjunga (ES) ir JAV.
„Mokėti tokią kainą sau galėjo leisti tik tuo atveju, jei kilo pavojus prarasti valdžią“, – 15min sakė B.Lebanidzė.
Todėl, vargu, ar tokie protestai pakeis valdančiųjų sprendimą: pasak analitiko, įtaką galėtų padaryti tik į gatves išėjusi kritinė masė protestuotojų ar gerokai didesnis tarptautinis spaudimas.
Birželio protestai prasidėjo po to, kai į Sakartvelą atvyko prieštaringai vertinamas rusų deputatas ir į susirinkusiuosius kreipėsi iš parlamento pirmininko vietos. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Trapi opozicija
Anot B.Lebanidzės, opozicija nesugebėjo į gatves sukviesti kritinės masės kartvelų, nors dauguma valdančiuosius vertina skeptiškai. To priežastys – įvairios.
„Opozicijos partijos vis dar nėra populiarios. O nuomonių apklausose 40–50 proc. populiacijos sako esantys neapsisprendę. Jie nenori balsuoti už dabartinius valdančiuosius, tačiau nenori ir už opoziciją“, – tikino jis. Apskritai, pasak B.Lebanidzės, Sakartvelo opozicija yra trapi ir nevieninga.
Analitikas atkreipia dėmesį, kad didžiausia opozicinė partija Sakartvele išlieka „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ (UNM), įsteigtas prieštaringai vertinamo buvusio prezidento Michailo Saakašvilio.
„Didelė dalis visuomenės už UNM vis dar atsisako balsuoti – verčiau renkasi dabartinius valdančiuosius“, – sakė B.Lebanidzė.
M.Saakašvilis savanoriškai gyvena tremtyje Ukrainoje, kur jis persikėlė 2013 metais. Tėvynėje jis ieškomas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia, kuriuos jis neigia.
Anot analitiko, veiksminga ir „Sakartvelo svajonės“ demonizacijos taktika, nukreipta į UNM: esą dabartiniai valdantieji – mažesnis blogis nei M.Saakašvilio partija.
Be to, policija pasitelkia ne tokias smurtines priemones kaip vasarą, kai buvo sužeista 200 žmonių, mažiausiai du prarado regą viena akimi.
„Jie pasimokė iš savo klaidų. Bandymas vaikyti protestuotojus profesionalesniu būdu turbūt yra dar viena priežastis, kodėl opozicija nesugebėjo mobilizuoti tiek daug protestuotojų – nebuvo išprovokuota tokia aštri reakcija“, – sakė jis.
Nauja spalvotoji revoliucija?
B.Lebanidzės teigimu, sunku prognozuoti, kaip įvykiai klostysis toliau – jis pataria sulaukti pavasarį vyksiančių rinkimų.
„Radikalesnė partija UNM neabejotinai norėtų matyti dar vienos spalvotosios revoliucijos scenarijų. Tačiau yra ir nuosaikesnių partijų, pasisakančių prieš revoliuciją, ir už taikiu būdu įgyvendinamus pokyčius“, – 15min tikino analitikas.
2003-iaisiais vykusių taikių protestų, vadinamų „Rožių revoliucija“, metu buvo nuverstas tuometinis prezidentas Eduardas Ševardnadzė. Valdžią perėmė Vakarų kryptimi Sakartvelą vesti siekęs M.Saakašvilis.
Pasak B.Lebadzinės, jei į autoritarizmą linkstanti „Sakartvelo svajonė“ atvirai klastos rinkimų rezultatus, tai „gali nulemti nestabilumą“.
Pasak B.Lebadzinės, jei į autoritarizmą linkstanti „Sakartvelo svajonė“ atvirai klastos rinkimų rezultatus, tai „gali nulemti nestabilumą“.
Vis dėlto, tikina analitikas, Sakartvele galioja nerašyta taisyklė – valdžia pasikeičia kas dešimtmetį. Pavasarį baigsis antroji „Sakartvelo svajonės“ kadencija.
„Būtų laikas režimo pasikeitimui, tačiau dar pamatysime“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Sakartvelo svajonė“ darys viską, jog išliktų valdžioje.
Savo ruožtu portalo civil.ge, kurį finansuoja demokratiją skatinančios tarptautinės organizacijos, redakcijos skiltis įvykius vertina griežtai.
„Atmesdamas pataisą, oligarchas Bidzina Ivanišvilis bandė apginti savo investicijas, tačiau tai darydamas jis sudavė didžiulį smūgį Sakartvelo ir taip trupančiam demokratiniam fasadui. Kaip ir per septynis sovietų okupacijos dešimtmečius, Sakartvelą valdo neišrinktas partijos lyderis“, – apie „Sakartvelo svajonės“ pirmininką ir de facto šalies vadovą rašo civil.ge.