„Naujų smurto veiksmų rizika nepasikeitė nuo 2012-ųjų ir 2013-ųjų, kai atlikau pirmuosius vertinimus“, – sakė Randi Rosenqvist, per pastarąjį dešimtmetį atlikusi kelias A.B.Breiviko psichiatrines ekspertizes.
Ji kalbėjo per teismo posėdį, kuriame svarstomas ekstremisto pateiktas prašymas anksčiau laiko paleisti jį į laisvę.
2012 metais teismas nenonaciui A.B.Breivikui, nužudžiusiam 77 žmones, skyrė 21 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė gali būti pratęsta, jeigu jis bus laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.
A.B.Breivikas per teismo posėdį tvirtino, kad atsisakė smurto ir nori išeiti į laisvę. Po dešimties metų kalėjime jis įgijo teisę pirmą kartą pateikti prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.
R.Rosenqvist pietinio Telemarko regiono apygardos teisme sakė, kad A.B.Breivikui vis dar pasireiškia „asocialaus tipo, histrioniškas ir narcisistinis“ asmenybės sutrikimai.
Psichiatrė kalbėjo antrą prašymo svarstymo dieną. Posėdžiai saugumo sumetimais vyksta Šieno kalėjimo, kur kali A.B.Breivikas, sporto salėje.
Jokių garantijų
2011 metų liepos 22-ąją A.B.Breivikas, kuriam dabar 42-eji, iš viso nužudė 77 žmones.
Pirmiausiai jis detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones.
Jis sakė savo aukas nužudęs todėl, kad jos skatino daugiakultūriškumą.
R.Rosenqvist yra vienintelė psichiatrijos ekspertė, iškviesta pateikti savo vertinimą per šį svarstymą. Jos liudijimas gali turėti lemiamos reikšmės teismo sprendimui, ar A.B.Breivikas gali būti anksčiau laiko paleistas į laisvę. Visgi dauguma ekspertų mano, kad prašymas bus atmestas.
Per visą trečiadienio posėdį A.B.Breivikas ramiai sėdėjo, tačiau kalbant R.Rosenqvist keliskart papurtė galvą.
Jis pats skundėsi teismui dėl kalinimo sąlygų, tvirtindamas, kad su juo elgiamasi „kaip su gyvuliu“ ir jam neleidžiama palaikyti normalaus ryšio su išoriniu pasauliu.
A.B.Breivikas kalėjime turi tris kameras, televizorių, DVD grotuvą, žaidimų konsolę ir rašomąją mašinėlę.
2016 metais jis pasiekė, kad Norvegijos valstybė būtų teismo pripažinta kalta dėl „nežmoniško“ ir „orumą žeminančio elgesio“ su juo, nes jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių. Apeliacinis teismas šią nutartį panaikino.
„Asmuo, nuteistas už nusikaltimą, negali garantuoti, kad daugiau jo nepadarys, nes tai priklauso nuo visuomenės ir to, ar ji suteikia jam antrą šansą“, – trečiadienį sakė A.B.Breivikas, kreipdamasis į tris teisėjus.
Tai jis pareiškė paprašytas įrodyti, kad jau nebėra smurtą propaguojantis kovotojas, kaip pats anksčiau tvirtino.
A.B.Breiviko prašymas anksčiau laiko paleisti jį į laisvę prislėgė aukų artimuosius ir per žudynes išgyvenusius žmones. Jie nuogąstavo, kad ekstremistas pasinaudos prašymo svarstymu teisme kaip tribūna savo politinėms pažiūroms skleisti, ir ragino nesuteikti jam dėmesio, kurio jis siekia.
Šie nuogąstavimai pasitvirtino, nes A.B.Breivikas rodė nacių pasisveikinimo gestą ir pasakė ilgą, padriką kalbą apie baltųjų viršenybę ir nacionalsocializmą.
