Psichologinė taktika, kuri padėjo D.Trumpui laimėti
Pasak T.Lagūnavičiaus, D.Trumpo pergalę lėmė keletas labai aiškių dalykų. Pirmiausiai jis sugebėjo kalbėti taip, kaip mąsto didžioji dalis amerikiečių. D.Trumpo kalbėjimo maniera – mačo vyro, kuris rodo, kad gali spręsti klausimus.
„Antra, jis nekalbėjo, ką galvoti, bet ką reikia daryti: pastatyti sieną, konkrečias darbo vietas atiduoti amerikiečiams, sumažinti užsienio politikos investicijas. Didžioji dauguma amerikiečių nėra Vašingtonas, kuriame sėdi intelektualai. Tai paprasti, dirbantys žmonės, siekiantys savo šeimos gerovės.
D.Tumpas įkūnija pamatinę amerikiečių svajonę. Yra momentai, kai reikia vilties. Taigi D.Trumpas – amerikiečių viltis.
Trečia, jo komanda padarė vertybių analizę, t. y. išanalizavo, apie ką žmonės kalba, ir išrinko pagrindines frazes, kurias reikėtų kartoti.
Atkreipkite dėmesį: D.Trumpas labai ilgą laiką savo retorikoje naudojo daug gražių žodžių. Pavyzdžiui, namai, tėvynė, mama, laisvė. Ir jis tai darė labai protingai: pasako frazę, kuri yra faktinė, pavyzdžiui, „mes statysime sieną“, ir prideda poezijos – „kuri apsaugos mūsų tėvynę“. Tuo tarpu pastaruoju metu D.Trumpas šios retorikos atsisakė ir tapo labai dalykiškai kalbančiu žmogumi, besikreipiančiu amerikiečių, kurie užsiima vidutinio ir aukštesnio lygio verslu, kalba. Jis parodė, kad mąsto racionaliai. Ir tai buvo labai sėkmingas žingsnis“, – aiškino pašnekovas.
Dar vienas svarbus dalykas, kad D.Tumpas įkūnija pamatinę amerikiečių svajonę: jis savo kapitalą užsidirbo pats. Yra momentai, kai reikia vilties. Taigi D.Trumpas – amerikiečių viltis: jeigu jis pasiekė, ir mes galime.
Vienintelė rimta atsvara D.Trumpui – biurokratija
„Mes mėgstame kopijuoti tuos, kurie panašūs į mus, kuriuos galime atpažinti. Ypač mums patinka žmonės, kurie anksčiau buvo paprasti, kaip mes, ir savo jėgomis pasiekė aukštumų. Ši idėja priimtina daugelio šalių piliečiams. Pavyzdžiui, kodėl D.Trumpui patinka V.Putinas? Nemanau, kad jam patinka V.Putino politika, bet imponuoja, kad V.Putinas pats viską susikūrė, nesvarbu, kad tai padarė naudodamas jėgą, manipuliacijas.
Dar mums patinka tadai blindos. Mes visi turime laisvės refleksą, jis įgimtas bet kuriam žinduoliui. O šiuo metu žmonės kaip tik jautėsi prispausti tradicinių politinių partijų ir parodomosios demokratijos: demokratija tarsi yra, bet tu nepriimi sprendimų, neturi jokios įtakos. Vis dėlto nemanau, kad reikėtų per daug jaudintis dėl D.Tumpo pergalės. Jis negalės būti visiškai laisvas, kadangi biurokratinė demokratija yra pati kiečiausia jėga, galinti bet kokią iniciatyvą paskandinti įstatymų liūne arba taip ją modifikuoti, kad ji taps neatpažįstama. Taigi bus svertai jam suvaldyti“, – įsitikinęs T.Lagūnavičius.
D.Trumpo asmenybė – kokia ji?
„D.Trumpą apibūdinčiau kaip pozityvų narcizą, kuris beprotiškai myli save ir savo aplinką, savo imperiją, kurią sukūrė. Vadinu jį pozityviu narcizu todėl, kad jis vis dėlto sako: mano aplinka, mano žmonės, aš juos myliu. Narcizui reikia išsišokimų, būtina atkreipti dėmesį į save, tačiau jeigu šalia jo bus žmonės, kurie kontroliuos jo narcisizmą, sugebės jį valdyti ir išnaudoti pozityviems dalykams, nukreips ta linkme, kad D.Trumpas padarytų kažką geriau nei buvo, jis gali būti labai naudingas Amerikos žmonėms.
Kita vertus, visiškai nenaudingas europiečiams, kadangi jis labiau susitelks į vidaus politiką. Vis dėlto nemanau, kad bus nutraukti ryšiai su Europa, atsisakyta NATO įsipareigojimų, kadangi tai ir Amerikos saugumo klausimas“, – svarstė psichologas.
Ko galima tikėtis iš tokios asmenybės?
T.Lagūnavičius neabejoja, kad D.Trumpo išsišokimų tarptautinėje erdvėje anksčiau ar vėliau tikrai sulauksime, kadangi narcizas be šokiruojančio dėmesio gyventi negali.
Išsišokimų tarptautinėje erdvėje anksčiau ar vėliau tikrai sulauksime, kadangi narcizas be šokiruojančio dėmesio gyventi negali.
„Vis dėlto nemanau, kad D.Trumpas pasieks dabartinio Filipinų prezidento, kuris narkotikus vartojančius ar pardavinėjančius žmones iš karto šaudo, lygį. D.Trumpas bus pristabdytas, bet išsišokimų bus. Jo komanda labai gerai jaučia priešininkų silpnąsias vietas. Pavyzdžiui, sklando gandai, kad Europos Sąjungos prezidentas turi problemų dėl alkoholio. Tam tikroje situacijoje D.Trumpas tikrai ką nors apie tai leptels, nebūtinai tiesiogiai, bet ras, kaip užkabinti. Narcizui nusispjauti dėl aplinkinių jausmų, kadangi jis turi būti pirmas. Dėl to jis greičiausiai įžeidinės ES lyderius, šaipysis iš Europoje demonstruojamo lygiateisiškumo, vertybių skalės“, – teigė pašnekovas.
Pasak psichologo, D.Trumpo pergalė iliustruoja pasaulinius procesus, kurios aprašė dar Antikos mąstytojas Platonas: demokratija nuolat keičiasi su diktatūra. Šiuo metu esą toks procesas ir vyksta – ateina valdyti oligarchai. Ateis laikas, kai nuo diktatūrinės oligarchinės valdžios žmonės pavargs ir vėl norės demokratijos. Taigi šis ratas nuolat sukasi.
Kodėl D.Trumpas norėjo tapti prezidentu
T.Lagūnavičiaus teigimu, visą gyvenimą D.Trumpas, kaip tikras mačo, demonstravo, kad gali pasiekti visko, ko panorės. Norėjo būti turtingas – tapo toks. Nusprendė tapti televizijos žvaigžde – ja tapo. Dabar sumąstė tapti prezidentu – ir juo tapo. Beje, tai ne pirmas oligarchų bandymas tapti JAV prezidentu, tačiau iki D.Trumpo tai niekam nepavyko.
„Ateina momentas, kai oligarchai sako: užtenka mums tarpininkų, mums nereikia per kitus daryti politikos, mes patys ją darysime. Tas pats V. Putinas – jis nėra politikas, jis verslininkas su nusikalstamu šleifu. Ir jis pasakė: kam man tie politikai, nereikia man tų visų klounų, aš pats valdysiu.
Taigi ateina laikas, kai pradeda valdyti turtingi žmonės. Oligarchai nebenori mokėti politikams, nenori būti reketuojami politinių partijų, jie nori tvarkytis patys. Ir jeigu jie sugeba atlikti gerą analizę, ko žmonėms reikia, laimi“, – aiškino psichologas.
Kaip toli jis gali eiti?
Pasak pašnekovo, jei nebūtų biurokratinės sistemos svertų, D.Trumpas nevaldomas galėtų nukeliauti labai toli.
„Jis galėtų užkurti revoliuciją iki kraujo prasiliejimo. Ir jei D.Trumpas nebus stabdomas, revoliucija bus. Jos pasekmės gali būti dvejopos: grįžimas atgal, prie visiškai laisvo kapitalizmo, arba sukūrimas kažko visai naujo. Tai būtų visiškai narcizinė revoliucija, grįsta ne ekonominiais, o psichologiniais motyvais. D.Trumpas nori paleisti savo Ego, pajusti begalinę valdžią ir, beje, turi pakankamai charizmos, kad tai įgyvendintų.
Laimė, biurokratija visada stipresnė, bet kokią politikų iniciatyvą ji moka suvynioti taip, kad gaunamas rezultatas, kuris naudingas biurokratijai. Taigi ji moka politiką pastatyti į vietą. Bet neužmirškime – D.Trumpas yra narcizas, o narcizai elgiasi iracionaliai. Taigi jo gali ir nesuvaldyti“, – svarstė pašnekovas.
