Per šį puolimą Rusijos pajėgos pasiekė didžiausius teritorinius laimėjimus Ukrainoje per pastaruosius pusantrų metų.
„Per pastarąsias dvi savaites Ukrainos Charkivo regione smarkiai suintensyvėjo mūšiai“, – per spaudos konferenciją Ženevoje vaizdo ryšiu iš Kyjivo sakė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas (Jarnas Habichtas).
„Daugiau kaip 14 tūkst. žmonių buvo perkelti per kelias dienas, o dar beveik 189 tūkst. tebegyvena iki 25 km atstumu nuo sienos su Rusijos Federacija, susidurdami su reikšminga rizika dėl tebesitęsiančių kovų“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra šiuos duomenis skelbia pasikalbėjusi su vietos valdžia.
„Blogėjant saugumo padėčiai, humanitariniai poreikiai regione auga ir auga sparčiai“, – sakė J. Habichtas.
Jis pridūrė, kad dėl puolimo Charkive „gerokai padaugėjo traumas patyrusių pacientų“.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo to laiko buvo atlikta daugiau kaip 20 tūkst. amputacijų, sakė J. Habichtas.
Be to, vidutiniškai 200 greitosios pagalbos automobilių per metus buvo apgadinti arba sunaikinti per apšaudymo atakas, dėl to „Ukrainos žmonės neteko skubios pagalbos“, pridūrė jis.
Tuo metu JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) išreiškė susirūpinimą, kad sąlygos Charkive, kur jau gyvena 200 tūkst. šalies viduje perkeltųjų asmenų, gali tapti dar sunkesnės, jei sausumos puolimas ir oro atakos tęsis.
Agentūra „yra labai susirūpinusi dėl blogėjančios padėties ir dėl to padidėjusių humanitarinių poreikių bei priverstinio perkėlimo dėl naujo antžeminio puolimo“, Ženevoje vykusioje spaudos konferencijoje sakė UNHCR atstovė Shabia Mantoo (Šabija Mantu).
Ji sakė, kad Ukrainos institucijos iš Charkivo srities pasienio kaimų evakavo daugiau kaip 10,3 tūkst. žmonių, o kiti išvyko savo jėgomis.
„Dauguma evakuotųjų, kurie turėjo palikti savo namus tik su keliais daiktais, ir taip yra labai pažeidžiami, tarp jų daugiausia vyresnio amžiaus žmonės ir mažai judantys ar neįgalūs asmenys, kurie negalėjo pabėgti anksčiau“, – sakė Sh. Mantoo.
Charkivo miesto tranzito centre užsiregistravusiems asmenims buvo išduoti būtiniausi daiktai ir patarta dėl apgyvendinimo galimybių.
„Didžioji dauguma evakuotų asmenų išreiškė aiškų norą apsistoti pas šeimos narius arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir kolektyviniuose objektuose Charkove ir nesitraukti toliau nuo savo namų, kad galėtų sugrįžti, kai padėtis leis“, – sakė Sh. Mantoo.
