Pareigūnų būgštavimus paskatino pirminis pranešimas apie susirgusią jauną moterį, kelias dienas keliavusią iš Gvinėjos į Abidžaną autobusu ir kontaktavisią su mažiausiai 140 žmonių, nurodė sveikatos apsaugos pareigūnai.
Pasiekusi 4 mln. gyventojų turinčią komercinę sostinę Abidžaną moteris buvo hospitalizuota, o ligoninėje atliktas tyrimas parodė, kad ji užsikrėtusi Ebolos virusu. Tačiau vėliau per kelias savaites naujų įtariamų užsikrėtimo atvejų nebuvo pastebėta.
Antradienį Dramblio Kaulo Kranto pareigūnai informavo PSO, kad antra laboratorija – Prancūzijos Liono mieste įsikūręs Pasteuro institutas – dar kartą patikrino mėginius ir „nerado jokių viruso pėdsakų“.
„Atėjus naujiems (tyrimų) rezultatams iš laboratorijos Lione PSO mano, kad pacientė nebuvo užsikrėtusi Ebolos karštligę sukeliančiu virusu, jos susirgimo priežasties toliau ieškoma“, sakoma antradienį vakare paskelbtame Jungtinių Tautų sveikatos apsaugos agentūros pranešime.
Ebolos virusu užsikrečiama per kontaktą su kūno skysčiais. Susirgusiems pasireiškia smarkus karščiavimas, o sunkiausiais atvejais – nesustabdomas vidaus organų kraujavimas. Tačiau pirminiai ligos simptomai – karščiavimas ir raumenų skausmas – yra būdingi ir kitiems dažnai pasitaikantiems susirgimams, įskaitant maliariją.
2014–2016 metais kilusi Ebolos karštligės epidemija Vakarų Afrikoje, daugiausiai Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje pareikalavo daugiau kaip 11,3 tūkst. žmonių gyvybių.
Vėliau buvo sukurtos dvi vakcinos ir nauji gydymo būdai Ebolos hemoraginei karštligei gydyti. Šios priemonės šiais metais padėjo suvaldyti viruso protrūkius Konge ir Gvinėjoje. Anksčiau nuo šio viruso mirdavo daugiau nei pusė juo užsikrėtusių žmonių.
