„Pandemija toli gražu nesibaigia“, – sakoma komiteto pranešime.
Jame pabrėžiama kad yra „didelė tikimybė, jog atsiras ir po pasaulį išplis naujos ir galbūt pavojingesnės bei susirūpinimą keliančios atmainos, kurias kontroliuoti gali būti dar sunkiau“.
PSO paskelbia variantus keliančiais susirūpinimą, kai jie laikomi labiau užkrečiamais, lemiančiais didesnį mirštamumą arba turi galimybę apeiti kai kurių vakcinų apsaugą.
„Pandemija išlieka iššūkiu pasauliniu mastu, šalims laviruojant tarp skirtingų sveikatos, ekonominių ir socialinių poreikių“, – nurodė komitetas.
„Šalims, turinčioms didesnę prieigą prie vakcinų ir turinčioms pakankamai išteklių sveikatos priežiūros sistemoms, daromas spaudimas visiškai atverti savo visuomenes“, – teigiama jo pareiškime.
Kita vertus, „šalys, turinčios ribotą prieigą prie skiepų, išgyvena naujas infekcijų bangas, stebi visuomenės pasitikėjimo mažėjimą“, taip pat „didėjančius ekonominius sunkumus ir, kai kuriais atvejais, didėjančius socialinius neramumus“, priduriama jame.
Ekspertų teigimu, dėl to daugelyje šalių priimama daug „vis skirtingesnių politikos sprendimų, kuriais siekiama patenkinti siaurus nacionalinius poreikius ir kurie trukdo suderintam požiūriui į pasaulinį atsaką“.
Pasak jų, „kaukių naudojimas, fizinis atstumas, rankų higiena ir patobulintas patalpų vėdinimas išlieka raktas į [viruso] perdavimo mažinimą“.
Jie pabrėžė būtinybę iki rugsėjo paskiepyti mažiausiai 10 proc. kiekvienos šalies gyventojų ir turtingesnėms šalims pasidalinti vakcinomis su mažiau turtingomis valstybėmis.
„Daugelis šalių dabar paskiepijo savo prioritetines gyventojų grupes, todėl prieš plečiant nacionalines skiepijimo programas į mažesnės rizikos grupes, rekomenduojama dalytis dozėmis su tomis šalimis, kurios turi ribotas galimybes“, – pranešime nurodė PSO ekstremaliųjų situacijų komitetas.
